Mozūrai
| Mozūrai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 5000 |
| Populiacija šalyse | Lenkija, Mozūrija |
| Kalba (-os) | lenkų, Mozūrų tarmė |
| Religijos | protestantai |
| Giminingos etninės grupės | Indoeuropiečiai |
Kitos reikšmės – Mozūrai (reikšmės).
Mozūrai (lenk. Mazurzy, vok. Masuren) – senovės vakarinių slavų gentis gyvenusi dabartinės Lenkijos, Mazovijos ir Varmijos Mozūrų vaivadijose, maždaug į pietus nuo Mozūrų ežerų. Mozūrai yra subetninė mazovų etnografinės grupės dalis. Ši subetninė grupė yra beveik išnykusi, iki šių dienų išliko tik apie 5000 mozūrų.
Istorija
redaguotiMazovų emigracija iš Mazovijos į pietinę Rytų Prūsijos dalį prasidėjo jau XIV a. Buvę mazovai kaip subetninė mozūrų grupė susiformavo XVI a. reformacijos laikais, kai kaip ir visa Prūsija tapo protestantais. Tuo tarpu jų gentainiai mazovai gyvenę pietuose, buvusioje Mazovijos kunigaikštystėje, išliko katalikais. Vėliau dėl religinės katalikų valdžios priespaudos, dalis mazovų protestantų gyvenusių Mazovijos kunigaikštystėjė, buvo priversti bėgti iš Mazovijos į šiaurėje buvusią kaimyninę Rytų Prūsiją ir prisijungti prie čia jau anksčiau įsikūrusių savo gentainių. XVIII a.-XIX a. jų gyvenamas regionas pradėtas vadinti Mozūrija.
1870 m. Vokietijos imperijos administracija uždraudė Rytų Prūsijoje vartoti kitas kalbas, tai buvo padaryta dėl augančio vietinių slavų nacionalizmo ir siekio tapti nepriklausomais. Vokiečiai įvairiai bandė suvokietinti mozūrus ir atskirti šiuos kultūriškai nuo pietuose gyvenusių lenkų. Daug mozūrų emigravo į Rūro sritį, ypatingai į Gelzenkircheno miestą. Nepaisant vokiečių bandymo suvokietinti mozūrus, šie vis tiek save laikė lenkų tautos dalimi. Didžiojoje dalyje XX a. pradžios vokiečių geografijos atlasų yra pateikiama informacija, kad pietinėje Rytų Prūsijoje gyvena lenkai, kurių skaičius siekia 300 000 gyventojų.
1920 m. Rytų Prūsijoje buvo surengtas taip vadinamas Rytų Prūsijos plebiscitas, kurio metu vietiniai gyventojai balsavo kokioje šalyje jie norėtų gyventi II Lenkijos Respublikoje ar Veimaro Respublikoje. Prižiūrint Tautų Sąjungos stebėtojams iš Anglijos, Prancūzijos ir Italijos įvyko balsavimas, kurio metu 99.32% gyventojų išreiškė norą gyventi Veimaro Respublikoje.
1945 m. didžioji dalis mozūrų kartu su vokiečiais pasitraukė į vakarus, bėgdami nuo artėjančios Raudonosios armijos. Potsdamo konferencijos metu visą Mozūrija buvo priskirta Lenkijos Liaudies Respublikai. Po karo šiose vietovėse likę mozūrai buvo įvardijami kaip vokiečiai ir deportuojami į Rytų Vokietiją. 1956 m. leidus buvusiems Vokietijos piliečiams palikti Lenkiją ir apsigyventi Vakarų Vokietijoje, didelė dalis iš, ir taip belikusios mažos bendruomenės, emigravo į Vakarų Vokietiją. Iki šių dienų iš XX a. pradžioje priskaičiuotų 300 000 mozūrų beliko tik apie 5000, kurių dauguma save priskiria Lenkijos vokiečiams.
-
Mozūrų moterų apranga -
Mozūrų namas 1931 m. -
Tradicinis Mozūrų ūkis -
1920 m. plebiscito rezultatai -
Vokiečių mažuma Varmijos-Mozūrų vaivadijoje -
Varmija ir Mozūrija
Taip pat skaitykite
redaguoti
Nuorodos
redaguoti- Mozūrų istorija (vok.);
- Aprašymas apie mozūrus (lenk.) Archyvuota kopija 2016-09-21 iš Wayback Machine projekto..
Literatūra
redaguoti- Hartmut Boockmann: Deutsche Geschichte im Osten Europas, Ostpreußen und Westpreußen. Berlin 1992 ISBN 3-88680-212-4
- Franz Heyer: Übersetzung Masurischer Volkslieder aus dem Polnischen, in: Altpreußische Monatsschrift, Bd. XIV, S. 188 ff. und Bd. XVI, S. 361 ff.)
- Andreas Kossert: Masuren – Ostpreußens vergessener Süden. Pantheon-Verlag, 2001, ISBN 978-3-570-55006-9