1901 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Pirmi XX amžiaus metai.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Gruodžio 27 d. – caro įsaku Žvėrynas tuo metu vadintas Aleksandrija prijungtas prie Vilniaus miesto.
Nedatuoti
- Mažeikiuose įsteigta Geležinkelio pradinė mokykla, kurioje mokyta rusų kalba.
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 10 d. – Kazimieras Liaudis, Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras (m. 1989 m.).
- Sausio 11 d. – Konstantinas Dulksnys, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1941 m.).
- Sausio 21 d.:
- Jonas Mizaras, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kunigas.[1] (m. 1951 m.).
- Stasys Kuzminskas, Lietuvos ekonomistas, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ekonomikos daktaras (1942 m.) (m. 1989 m.).
- Sausio 22 d. – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1997 m.).
- Sausio 27 d. – Viktoras Kuprevičius, lietuvių kompozitorius, vargonininkas, kariljonistas (m. 1992 m.).
- Vasario 2 d. – Jascha Heifetzas, pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas (m. 1987 m.).
- Vasario 12 d. – Juozas Mikėnas, vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje (m. 1964 m.).
- Vasario 17 d. – Juozas Kumpis, savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje (m. 1920 m.).
- Kovo 6 d. – Mykolas Liuberskis, chorvedys ir vargonininkas (m. 1971 m.).
- Kovo 8 d. – Zalmanas Giršavičius, Lietuvos zootechnikas, mokslų daktaras (m. 1951 m.).
- Kovo 26 d. – Petras Nadzeika, Lietuvos savanoris, partizanas (m. 1928 m.).
- Kovo 29 d. – Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė, agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja (m. 1981 m.).
- Balandžio 2 d. – Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, lietuvių aktorė (m. 1952 m.).
- Balandžio 3 d. – Antanas Dirvelė, Lietuvos kunigas pranciškonas, vienuolinis vardas Augustinas (m. 1948 m.).
- Balandžio 7 d. – Vincas Burdulis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1987 m.).
- Balandžio 11 d. – Vladas Karvelis, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Raudonosios Armijos generolas majoras (m. 1980 m.).
- Balandžio 13 d. – Kazys Krikščiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1965 m.).
- Balandžio 20 d. – Juozas Vėbra, Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, inžinierius, išradėjas (m. 1994 m.).
- Gegužės 7 d. – Kazys Babickas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas, inžinierius elektrotechnikas (m. 1968 m.).
- Gegužės 18 d. – Antanas Gavelis, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas leitenantas, civilinės aviacijos inžinierius (m. 1984 m.).
- Liepos 6 d. – Adolfas Nezabitauskis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (m. 1968 m.).
- Liepos 19 d. – Vytautas Reivytis, policijos pareigūnas, žurnalistas, „Policijos“ žurnalo redaktorius, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos laikinosios vyriausybės Policijos departamento direktorius.
- Liepos 21 d. – Paulius Slavėnas, Lietuvos astronomas, matematikas, akademikas (m. 1991 m.).
- Liepos 25 d. – Gerardas Bagdonavičius, dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje (m. 1986 m.).
- Rugpjūčio 1 d. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (m. 1991 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Jonas Kuprionis, Lietuvos miškininkas, pedagogas, žurnalistas (m. 1982 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Julius Indrišiūnas, Lietuvos politikas, teisininkas (m. 1945 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Bronius Elsbergas, lietuvių architektas (m. 1998 m.).
- Rugpjūčio 21 d. – Vaclovas Šliogeris, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1978 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Kazimieras Bieliukas, Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Mečys Kareiva, Lietuvos karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas (m. 1944 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Jonas Karvelis, Lietuvos knygų leidėjas, prekybininkas (m. 1988 m.).
- Rugsėjo 30 d. – Petras Jurgėla, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas (m. 1992 m.).
- Spalio 15 d. – Česlovas Januškevičius, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas (m. 2001 m.).
- Lapkričio 10 d. – Alfonsas Jakubėnas, teisininkas, advokatas, poetas, Lietuvos TSR, socialdemokratų veikėjas (m. 1995 m.).
- Lapkričio 19 d. – Mečislovas Gedvilas, Lietuvos TSR partinis veikėjas (m. 1981 m.).
- Lapkričio 29 d. – Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
- Gruodžio 1 d. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas (m. 1991 m.).
- Gruodžio 4 d. – Viktoras Jasaitis, Lietuvos chemikas ir visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
- Gruodžio 5 d. – Jakubas Movšovičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, gamtos mokslų daktaras (m. 1983 m.).
- Gruodžio 6 d. – Antanas Mačiuika, Lietuvos teisininkas, karinis veikėjas, aviacijos pulkininkas leitenantas (m. 1940 m.).
- Gruodžio 10 d. – Juozas Vitkus-Kazimieraitis, lietuvių rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas (m. 1946 m.).
- Gruodžio 17 d. – Jonas Čeičys, Lietuvos inžinierius melioratorius, technikos mokslų daktaras (m. 1970 m.).
- Gruodžio 20 d.:
- Stanislovas Blinstrubas, Lietuvos mokslininkas geologas, magnetinės ir gravimetrinės naudingųjų iškasenų paieškos pradininkas (m. 1969 m.).
- Stasys Blinstrubas, Lietuvos geofizikas, technikos mokslų daktaras (m. 1969 m.).
- Gruodžio 24 d. – Antanas Gausas, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1964 m.).
- Gruodžio 29 d. – Jonas Pyragius, Lietuvos karinis ir sporto veikėjas, aviacijos majoras, sklandytojas (m. 1975 m.).
- Jonas Kalnėnas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1941 m.).
- Rožė Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė, viena žymiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos rinkėjų.
Mirtys
redaguoti- Gegužės 8 d. – Jonas Smalakys, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1835 m.).
- Birželio 9 d. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (g. 1842 m.).
- Birželio 14 d. – Vincentas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (g. 1819 m.).
- Birželio 17 d. – Andrius Kadaras, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas.[2] (g. 1831 m.).
- Rugpjūčio 14 d. – Tamošius (Tomas) Senkus-Senkauskas, Romos katalikų kunigas, Pajevonio klebonas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas (g. 1817 m.).
- Rugsėjo 21 d. – Pranas Vaičaitis, lietuvių poetas, vertėjas, teisininkas (g. 1876 m.).
- Lapkričio 17 d. – Juozapas Rimkevičius, kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas (g. 1814 m.).
Nedatuota
- Jonas Leonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1852 m.).
- Vincentas Gorskis, Lietuvos architektas (g. 1848 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 1 d. – įkurta Australijos Sandrauga;
- Birželio 11 d. – Naujoji Zelandija aneksuoja Kuko salas;
- Rugsėjo 14 d. – Teodoras Ruzveltas tapo JAV prezidentu;
- Gruodžio 10 d. – Alfredo Nobelio 5-ųjų mirties metinių proga pirmą kartą skiriama Nobelio premija.
Gimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 16 d. – Fulgencio Batista y Zaldivar, Kubos vadovas, politinis veikėjas, diktatorius, generolas (m. 1973 m.).
- Sausio 28 d. – Linus Carl Pauling, amerikiečių kvantinės chemijos mokslininkas ir biochemikas. Taip pat plačiai pripažintas kristalografas, molekulinės biologijos mokslininkas ir medicinos tyrėjas.
- Vasario 28 d. – Linus Carl Pauling, 1954 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1994 m.).
- Kovo 18 d. – Manly Palmer Hall, JAV rašytojas ir mistikas (m. 1990 m.).
- Kovo 27 d. – Sato Eisaku, 61-o, 62-o ir 63-io Japonijos ministrų kabineto premjerministras (m. 1975 m.).
- Balandžio 29 d. – Imperatorius Šiova, 124-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1926–1989 m. Jis – ilgiausiai Japonijos istorijoje valdęs imperatorius, kurio valdymas sutapo su ypač sudėtingu laikotarpiu. Tai ir Japonijos militarizmo bei ekspansionizmo politikos klestėjimas, ir Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne, ir JAV okupacija, ir galiausiai, spartus šalies klestėjimas ir ekonominis stebuklas po karo. (m. 1989 m.).
- Balandžio 30 d. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (m. 1985 m.).
- Gegužės 3 d. – Nikolajus Ignatovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Išskirtinis Ignatovo partinės karjeros bruožas - dažna pareigų kaita: triskart netekęs turėtų aukščiausių postų vėl grįždavo į aukštaspareigas (m. 1966 m.).
- Gegužės 18 d. – Vincent du Vigneaud, 1955 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1978 m.).
- Birželio 13 d. – Tagė Erlanderis, filosofas, Švedijos politinis veikėjas (m. 1985 m.).
- Liepos 14 d. – George Tobias, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
- Liepos 25 d. – Aleksandra Briedė, latvių skulptorė (m. 1992 m.).
- Rugpjūčio 30 d. – Rojus Vilkinsas, garsus pilietinių teisių judėjimo aktyvistas (nuo ketvirto iki aštunto amžiaus dešimtmečių).[5] Vilkinsas buvo Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų žmonių pažangą lyderis (m. 1981 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Hendrikas Frenšas Verhuerdas, Pietų Afrikos Respublikos – politikas, etninis olandas. Tautybių ministras, vėliau ministras pirmininkas. Išstojo iš Britų sandraugos ir paskelbė PAR respublika. Išleido Bantu mokslo aktą, pagal kurį negrų gyvenamose teritorijose buvo imtos steigti mokyklos (iki tol ten vietinius mokė tik misionieriai). Verhuerdas buvo nužudytas. Vis dėlto PAR negrų P. Verhuerdas nėra mėgstamas, siejamas su apartheido režimu, kuris buvo ir jo valdymo metu. Po režimo nutraukimo negrams atėjus į valdžią, Verhuerdo vardas naikintas iš objektų vardyno (jo garbei anksčiau buvo pavadintas Port Elizabeto oro uostas) (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Deim Silvija Krou, anglų kraštovaizdžio architektė (m. 1997 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Charles Brenton Huggins, 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1997 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (m. 1954 m.).
- Spalio 5 d. – John Alton, JAV kinematografas ir operatorius, dirbęs prie kelių garsiausių klasikinio noiro filmų - He Walked by Night, The Big Combo, The Amazing Mr. X, T-Men ir Raw Deal (m. 1996 m.).
- Spalio 10 d. – Alberto Giacometti, italų skulptorius ir tapytojas[7] (m. 1966 m.).
- Spalio 12 d. – Francas Vendelinas Zeidelis, vokiečių politikas, nuo 1957 iki 1960 m. Bavarijos ministras pirmininkas (m. 1961 m.).
- Spalio 24 d. – Gerald Gray Fitzmaurice, britų teisininkas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), EŽTT (ECJ) teisėjas (m. 1982 m.).
- Spalio 27 d. – Aleksandras Čakas, Latvijos poetas, rašytojas (m. 1950 m.).
- Lapkričio 3 d.:
- Andrė Malro, prancūzų rašytojas, kovotojas ir politikas, sukūrė „muziejaus be sienų“ koncepciją. Buvo pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru (1960–1969) (m. 1976 m.).
- Leopoldas II, 1934-1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius (m. 1983 m.).
- Lapkričio 7 d. – Norah McGuinness, Šiaurės Airijos dailininkas ir iliustratorius (m. 1980 m.).
- Lapkričio 11 d. – Johanna Maria Magdalena Goebbels, nacistinės Vokietijos propagandos ministro Jozefo Gėbelso žmona (m. 1945 m.).
- Lapkričio 17 d. – Ivanas Pyrjevas, tarybinis kino režisierius, TSRS liaudies artistas (1948), šešiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1942, 1946, 1946, 1948 ir 1951 m.) (m. 1968 m.).
- Gruodžio 5 d.:
- Voltas Disnėjus, JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (m. 1966 m.).
- Verneris Heizenbergas, vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) (m. 1976 m.).
- Gruodžio 15 d. – Jacques Minkus, lenkų kilmės JAV verslininkas, filatelistas (m. 1996 m.).
- Gruodžio 19 d. – Rudolf Hell, vienas reikšmingiausių Vokietijos išradėjų (m. 2002 m.).
- Gruodžio 27 d. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (m. 1992 m.).
- Gruodžio 30 d. – Karlis Dravinis, latvių kalbininkas (m. 1991 m.).
- Achmedas Sukarno, Indonezijos politinis veikėjas, šalies prezidentas 1945–1967 m. (m. 1970 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Vasario 28 d. – profesorius Lainusas Polingas (Linus Pauling), JAV chemikas ir fizikas (m. 1994).
Mirtys
redaguoti- Sausio 21 d. – Eliša Grėjus, amerikiečių išradėjas ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną (g. 1835 m.).
- Sausio 22 d. – Viktorija, ilgametė Anglijos karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė (g. 1819 m.).
- Sausio 27 d. – Džiuzepė Verdis, žymus italų kompozitorius, daugiausia rašęs operas (g. 1813 m.).
- Kovo 13 d. – Bendžaminas Harisonas, buvo 23-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (g. 1833 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Anri Tulūz de Lotrekas, žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų (g. 1864 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Viljamas Makinlis, 25-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas, valdęs nuo 1896 m. iki savo mirties 1901 metais. Nuo 1891 metų buvo Ohajaus gubernatoriumi (g. 1843 m.).
- Spalio 1 d. – Abdur Rahmanas, Afganistano emyras (g. apie 1844 m.).
- Lapkričio 22 d. – Hevondas Ališanas, armėnų poetas, filologas, mokslininkas (g. 1820 m.).
Nobelio premijos
redaguoti- Chemijos – Jacobus Henricus van 't Hoff (1852–1911);
- Fizikos – Wilhelm Conrad Röntgen;
- Literatūros – Siuli Priudomas;
- Medicinos – Emilis fon Bėringas (1854–1917);
- Taikos – Jean Henry Dunant, Frédéric Passy.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Roy Wilkins Archyvuota kopija 2013-11-12 iš Wayback Machine projekto., Sparticus Eductional website, U.K.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Alberto Giacometti.