Aleksandras Čakas
| Aleksandras Čakas latv. Aleksandrs Čaks | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. spalio 27 d. Ryga, Rusijos imperija |
| Mirė | 1950 m. vasario 8 d. (48 metai) Ryga, Latvijos SSR |
| Palaidotas (-a) | Rainio kapinėse |
| Veikla | Latvijos poetas, rašytojas |
Aleksandras Čakas (latv. Aleksandrs Čaks, tikroji pavardė Aleksandrs Čadarainis, 1901 m. spalio 27 d. Rygoje, Rusijos imperija – 1950 m. vasario 8 d. Rygoje, Latvijos SSR) – Latvijos poetas, rašytojas.
Kūryba
redaguotiEilėraščiuose vyrauja miesto tematika, gausu bohemos gyvenimo vaizdų, išryškinti socialiniai kontrastai. Poemose atsispindi Rygos istorija ir tradicijos, vaizduojamos latvių šaulių kovos dėl nepriklausomybės, atskleidžiamas menininko vidinis pasaulis. Kūrybai būdinga miesto kasdienybės poetizavimas, individo ir jo aplinkos priešpriešos tema, ekspresionizmo poetika, klasikinis eiliavimas derinamas su verlibru.[1]
Bibliografija
redaguoti- Aš ir šis laikas (Es un šis laiks), 1928 m.
- Širdis ant šaligatvio (Sirds uz trotuāra), 1928 m.
- Poema apie vežiką (Poēma par ormani), 1930 m.
- Mano rojus (Mana paradīze), 1932 m.
- Umurkumurs, 1932 m.
- Užgaidų veidrodyje (Iedomu spoguļi), 1938 m.
- Matysas, bokalų bajoras (Matiss, kaušu bajars), 1943 m., nebaigta
- Amžinybės palytėtieji (Mūžības skartie 1-2), 1937–1939 m.
- Grok, muzikante (Spēlē, spēlmani), par. 1938–1944 m., išsp. 1972 m.
- Poezija (lietuvių kalba). – Vilnius, Vaga, 1973 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Aleksandras Čakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 258 psl.