1815 m.

Metai: 1812 1813 1814 - 1815 - 1816 1817 1818 MDCCCXV metai
Dešimtmečiai: 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as
Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius
2 tūkstantmetis

1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Birželio 8 d. – Jonas Juška, Lietuvos kalbininkas (m. 1886 m.).
Liepos 31 d. – Jozefas Benderis, Prūsijos istorikas (m. 1893 m.).
Gruodžio 27 d. – Steponas Jonas Gailevičius, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (m. 1885 m.).

Rugpjūčio 5 d. – Jeronimas Stroinovskis, teisininkas, teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio fiziokratų, Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir teisės daktaras (g. 1752 m.).
Gruodžio 22 d. – Juozapas Ignotas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1724 m.).

Nedatuota

Kiprijonas Lukauskas, Lietuvos rašytojas, pamokslininkas, misionierius, pranciškonas observantas.^[1] (g. 1757 m.).

Sausio 11 d. – John Alexander Macdonald, pirmasis Kanados ministras pirmininkas 1867–1873 m.^[2] (m. 1891 m.).
Balandžio 1 d. – Otas fon Bismarkas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo 1867 m. Bismarkas buvo Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleris. Kai 1871 m. atsirado antroji Vokietijos imperija, tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (m. 1898 m.).
Rugpjūčio 16 d. – Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (m. 1888 m.).
Lapkričio 2 d. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, logikos algebros pradininkas^[3] (m. 1864 m.).
Lapkričio 12 d. – Elžbieta Keidi Stanton, moterų teisių kovotoja Amerikoje (m. 1902 m.).
Gruodžio 10 d. – Augusta Ada Lovelace Bairon, kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo (m. 1852 m.).

Nedatuota

Kočizas, čirikivavų apačių čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir 1861 m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda Arizonoje pavadinta jo vardu (m. 1874 m.).
Seru Epenisa Cakobau, Fidžio valdovas ir karvedys, kuris suvienijo šalį sutelkdamas bekariaujančias gentis po savo vėliava. Cakobau buvo tituluojamas Tui Viti (Fidžio karaliumi) nuo 1871 m. birželio 5 d. iki 1874 m. spalio 10 d., kol šalis buvo perduota Jungtinės Karalystės valdovei karalienei Viktorijai (m. 1883 m.).

Rugpjūčio 16 d. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, logikos algebros pradininkas (m. 1864).

Birželio 12 d. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas (g. 1769 m.).
Spalio 13 d. – Joachimas Miuratas, kunigaikštis, Prancūzijos maršalas (1804), Neapolio karalius (1808–1815), Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis, nacionalinis Italijos herojus (g. 1767 m.).