Lietuvos mokslo taryba paskelbė 2018–2023 m. Lietuvos institucijų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad daugelyje sričių pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Aukščiausias – 5 balų – mokslo kokybės įvertinimas Lietuvoje suteiktas keturioms VU kryptims – biochemijai, etnologijai, filologijai, filosofijai. Pagal visų trijų kriterijų (mokslo kokybė, poveikis, perspektyvumas) suminį įvertį dvi VU kryptys – biochemija ir istorija – Lietuvoje vienintelės gavo aukščiausią 14,5 (iš 15) balo įvertinimą.
„Tokie vertinimai padeda aukštojo mokslo institucijoms ne tik tiksliau nustatyti savo veiklos kokybę, kryptis, bet ir kritiškai įvertinti, kuriose srityse veiklumas, įtaka sumažėjusi, kur reikėtų įdėti daugiau pastangų ar kur koncentruotis norint siekti tikrai aukšto lygio rezultatų. Realistiškas ir kritiškas savęs vertinimas svarbus visoms institucijoms. Įvertinti savo galias ir trūkumus, kad žengtume į priekį žinodami, ko sieksime ateityje“, – pakomentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Rektorius džiaugėsi VU pasiekimais, kadangi didžioji dalis mokslo krypčių, o kai kurios ir smarkiai, pagerino savo rezultatus ir pirmauja Lietuvoje.
Šalyje aukščiausias 5 balų įvertinimas suteiktas šešioms kryptims. Net keturios iš geriausiai įvertintų krypčių priklauso VU – biochemija, etnologija, filologija, filosofija. Dar septyniolikos mokslo krypčių mokslinės veiklos kokybė sulaukė labai gerų ir gerų vertinimų (4–4,5 balo).
Palyginti su 2013–2017 m. ekspertinio vertinimo rezultatais, šešiolikos VU vykdomų mokslo krypčių veiklos kokybės vertinimai kilo, o devynios išlaikė mokslo kokybės įvertį.
Humanitarinių mokslų srities trijų mokslo krypčių mokslo kokybė įvertinta aukščiausiai tarp visų šalies mokslo ir studijų institucijų. Ekspertai gyrė šios srities mokslininkų veiklą ir išskyrė aukštos kokybės publikacijas bei tarptautinį matomumą.
Augo ir socialinių mokslų srities mokslo kokybės vertinimai. Geriausiai – 4,5 balo – įvertintos ekonomikos ir politikos mokslų kryptys. Šios kryptys, taip pat ir teisės mokslo kryptis ekspertų vertintos geriausiai Lietuvoje. Itin gerai įvertinti edukologijos mokslo krypties pasiekimai per pastaruosius kelerius metus – reikšmingą poveikį tam turėjo edukologijos krypties tyrėjų potencialo sutelkimas. Ekspertai išskyrė aktyvų edukologijos krypties mokslininkų dalyvavimą projektinėje veikloje, tarptautinio lygio publikacijas bei partnerystes.
Gamtos mokslų srityje vertinta net dvylika mokslo krypčių. Aukščiausią – 5 balų – įvertį išlaikė biochemijos kryptis, labai gerų ir gerų įvertinimų sulaukė dar šešios mokslo kryptys. Net aštuonių krypčių mokslo kokybė vertinta geriausiai Lietuvoje.
Medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslo kokybė išlaikė 2013–2017 m. gautą vertinimą arba kilo. Ekspertai pažymėjo, kad reikšmingą poveikį medicinos ir sveikatos mokslų plėtrai turės naujasis Medicinos mokslų centras.
Technologijos mokslų krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kito nežymiai. Ekspertai itin teigiamai vertino daugelio šių mokslo krypčių projektinę veiklą, ryšius su įmonėmis, pabrėžė tyrimų rezultatų komercinimo potencialą ir galimybes plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
VU padalinių vykdomų veiklų socialinis ir ekonominis poveikis vertintas ypač gerai. Itin palankiai įvertinta VU padalinių mokslinių tyrimų infrastruktūra. Išskirtinio dėmesio sulaukė VU bibliotekos teikiamos galimybės: platus bibliotekos paslaugų tinklas, tinkamai parinktos bazės, pagalba VU akademinei bendruomenei ir mokomosios veiklos.
Aukščiausias mokslo kokybės įvertinimas – išskirtinių mokslo pasiekimų ir veiklos pripažinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Mokslo veikla buvo vertinama pagal tris kriterijus, turinčius skirtingą svorį: tai mokslo veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); mokslo veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); mokslo veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Aukščiausias galimas vertinimas pagal kiekvieną įvertį – 5 balai. Vertinimą atlieka užsienio ekspertai. VU vertinti teikė 33 jame plėtojamų mokslo krypčių pasiekimus.
Iš viso buvo vertinami 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. 2023 m. atlikto ekspertinio mokslo veiklos vertinimo rezultatai skelbiami čia.
1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą ir nutraukė priklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Po 50 m. okupacijos Lietuva pirmoji iš sovietinių respublikų paskelbė nepriklausomybę, įkvėpdama ir kitas tautas siekti laisvės. Šiemet švenčiame 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Minėjimo proga Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojai dalijasi prisiminimais, kokias 90-aisiais išmoktas pamokas vertina šiandien.
