Vynas

Sentencijos ir aforizmai

Daug vyno – maža proto. – Menandras.
Draugystė, atsiradusi vyno „pagalba“, veikia tiek pat kaip ir vynas, tik vieną naktį. – F. von Logau.
Gerti vyną taip pat kenksminga kaip ir nuodus. – Seneka.
Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną. – J. V. Gėtė.
Ir gardžiausias vynas netenka aromato, vertės, ryjamas kaip vanduo. – L. Fojerbachas.
Joks kūnas negali būti toks stiprus, kad vynas negalėtų jo pažeisti. – Plutarchas.
Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. – J. V. Gėtė.
Nuo vyno žmogus sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – F. Dostojevskis.
Nuo vyno žūsta grožis, vynas trumpina jaunystę. – Horacijus.
Tas, kuris nori žinoti kitų mintis ir neatskleisti savų, privalo neimti į burną nė lašo vyno. – V. Skotas.
Tie kvailesni už gyvulius, kurie malšina troškulį ne vandeniu, o vynu. – Diogenas.
Truputis vyno – vaistai, daug – mirtini nuodai. – Avicena.
Vynas keršija girtuokliui. – L. da Vinčis.
Vynas padaro žmones paleistuviais, o stiprus gėrimas paverčia laukiniais. – Saliamonas.
Vynas geriančiajam suteikia keturias savybes. Iš pradžių žmogus tampa panašus į povą – jis pučiasi, jo judesiai grakštūs ir didingi. Paskui jis įgyja beždžionės bruožų ir ima juokauti, visiems gerintis. Vėliau jis supanašėja su liūtu ir pasidaro išdidus, pasitikintis savo jėgomis. Bet galiausiai jis virsta kiaule ir panašiai kaip ji voliojasi purve. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.