Zuniai

Zuniai
Zunių moteris (1926 m.)
Gyventojų skaičius	~7000 (kilmės: >10 tūkst.)
Populiacija šalyse	JAV ( Naujoji Meksika)
Kalba (-os)	zunių, anglų
Religijos	tradicinis tikėjimas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	kalbiškai nėra artimų; kultūriškai: hopiai, akomai, taosiečiai
Vikiteka:	Zuniai

Zuniai (Zuni, Zuñi, sav. A:shiwi) – Šiaurės Amerikos indėnai, priklausantys Pueblų kultūrai. Gyvena JAV, Naujosios Meksikos valstijos vakaruose, prie Zunio upės (Mažojo Kolorado intakas), 55 km į pietus nuo Galapo, netoli Arizonos sienos. Populiacija – ~7000 žmonių (su zunių kilmės žmonėmis: >10 000). Kalba zunių kalba, kurios ryšys su kitomis kalbomis nenustatytas, bei angliškai. Išlaikę prigimtinę religiją, nors dalis atsivertę į krikščionybę.

Kultūra

Zuniai yra pietvakarių JAV indėnų kultūros dalis. Verčiasi laistomąja ir sausų slėnių žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles), amatais (raštuota keramika), medžiokle (elniai, triušiai, antilopės), rankiojimu.

Giminė matrilinijinė, šiuolaikiniai zuniai turi iki 14 giminių. Sudaro apeigines brolijas – kačinų (dvasių ir jas vaizduojančių lėlių), 6 kivų (atlieka įšventinimus berniukams), 12 sritinių brolijų, 2 žynių sąjungas (lietaus žynių ir lanko žynių).

Zuniai turi sudėtingą mitologinę ir religinę sąrangą. Topologija pagrįsta 6 kryptimis (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, zenitas, nadyras). Gerbiamas Viešpats Saulė ir Motina Mėnuo, šokančios dvasios (kačinai). Svarbūs yra lietaus žyniai, kuriai atsakingi su atmosferos reiškinius, kalendoriaus saugojimą. Lanko žyniai rūpinasi karyba, išoriniu ir vidiniu genties saugumu, seniau vedė karus (prieš navahus), persekiojo raganas. Valdžia priklausė žynių tarybai.

Istorija

Iki pasirodant europiečiams zuniai gyveno kanjonų gyvenvietėse – puebluose. Gyvenvietes sudarė nuo 20 iki 4–6 tūkst. žmonių. Tokią gyvenimo būdo tradiciją zuniai nešėsi nuo senovinių Mogoliono ir Pueblų (anasazių) kultūrų. Su ispanais ryšius užmezgė 1540 m., iš jų perėmė metalo dirbinius, javus, vėliau pradėjo auginti avis (XIX–XX a. pr. tai buvo vienas pagrindinių jų verslų). Bandymai zunius apkrikštyti buvo nesėkmingi. 1680 m. buvo užkariauti ispanų, o iki 1692 m. susitelkė į vieną pueblą, aplink kurį 1877 m. sudaryta rezervacija. 1850 m. zunių buvo likę ~1300. Teokratinę valdžią palaipsniui pakeitė pasaulietinė (nuo 1934 m. – renkama; nuo 1965 m. – renkama slaptai, visuotiniuose rinkimuose).

Dabar zuniai verčiasi amatais, samdomu darbu, galvijininkyste, savoms reikmėms augina kukurūzus. Atgaivinta dailiųjų amatų tradicija (juvelyrika iš sidabro, amuletų gamyba, siuvinėjimas biseriu, dekoruota keramika, odos apdirbimas, audimas). Dabar šeimos mąžta, vyksta šiuolaikėjimo vyksmai, tačiau zuniai tebėra išlaikę savitą visuomeninę, daiktinę ir dvasinę tradiciją.

• 
  Moterys su indais
• 
  Zunių keramika
• 
  Zunių pueblas
• 
  Zunių vadai XX a. pr.