Viktor Orbán
| Viktoras Orbanas | |
|---|---|
| |
| Viktoras Orbanas 2014 m. | |
| Visas vardas | Viktor Mihály Orbán |
| Gimė | 1963 m. gegužės 31 d. Sėkešfehėrvaras, Vengrija |
| Tautybė | vengras |
| Tėvas | Győző Bálint Orbán |
| Motina | Erzsébet Sípos |
| Sutuoktinis (-ė) | Anikó Lévai |
| Vaikai | Ráhel, Gáspár, Sára, Róza, Flóra |
| Vengrijos ministras pirmininkas | |
| Ėjo pareigas | 1998 – 2002 |
| Ankstesnis | Djula Hornas |
| Vėlesnis | Pėteris Medješis |
| Ėjo pareigas | 2010 – |
| Ankstesnis | Gordonas Bainajus |
| Alma mater | 1987 m. Budapešto Lorando Etvešo universitetas |
 Vikiteka |
Viktor Orbán |
| Parašas | |
| |
Viktoras Mihajus Orbanas (Viktor Mihály Orbán; g. 1963 m. gegužės 31 d.) – Vengrijos politikas, šalies ministras pirmininkas (1998–2002 m. ir nuo 2010 m.), „Fidesz“ partijos vadovas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė agronomo ir logopedės šeimoje, augo kaimiškoje vietovėje Fejėro medėje. 1987 m. baigė teisės studijas Budapešto universitete, 1988–1989 m. Oksforde studijavo politinę filosofiją. 1988 m. su kitais įkūrė Jaunųjų demokratų sąjungą „Fidesz“ (nuo 1995 m. Fidesz – Vengrijos piliečių partija, nuo 2003 m. Fidesz – Vengrijos piliečių sąjunga).
Orbanas pagarsėjo 1989 m., kai perlaidojant Imrės Nadžio palaikus, pasakė viešą kalbą, kurioje reikalavo sovietinės armijos išvedimo ir laisvų rinkimų. 1990 m. išrinktas į Vengrijos parlamentą. Orbanui vadovaujant „Fidesz“, ši partija nutolo nuo liberalizmo ir perėmė konservatyvias krikščionių demokratų idėjas.
1998 m. rinkimuose Orbanas sudarė koaliciją su Vengrijos demokratų partija ir Nepriklausoma smulkiųjų ūkių partija, taip užsitikrino daugumą parlamente bei tapo ministru pirmininku. Šios kadencijos metu sustiprino ministro pirmininko įgaliojimus, centralizavo valdymo sistemą. Valdant V. Orbano vyriausybei, Vengrija 1999 m. tapo NATO nare, toliau derėjosi dėl narystės Europos Sąjungoje, glaudžiai bendradarbiavo su vadinamosios Višegrado grupės valstybėmis (su Slovakija santykiai atšalo kilus ginčui dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje teisių). Vidaus politikoje buvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, sumažėjo infliacija ir nedarbas, didėjo atlyginimai ir biudžeto deficitas. [1]
2002 ir 2006 m. rinkimuose „Fidesz“ nepavyko sudaryti parlamentinės daugumos, Orbanas buvo opozicijos lyderiu. Nuo 2002 m. Europos liaudies partijos pirmininko pavaduotojas.
2010 m. rinkimuose „Fidesz“ gavo daugiau nei pusę rinkėjų balsų. Partija išlaikė pirmaujančias vietas 2014 ir 2018 m. rinkimuose, todėl nuo 2010 m. Viktoras Orbanas yra šalies ministras pirmininkas. Šių kadencijų laikotarpiu jis toliau stiprino tradicines šeimos vertybes (didino paramą šeimoms, ypač daugiavaikėms), pasisakė už krikščionišką, tautų savivalda pagrįstą Europos Sąjungą.
2015 m. migrantų krizės metu Orbano vyriausybė kovojo su migrantų antplūdžiu ir naudojo griežtą antimigracinę retoriką. Politinių priešininkų, tarptautinių magnatų (tokių, kaip Džordžas Šorošas) ir Europos Sąjungos valdančiojo sluoksnio (Ž. K. Junkerio, A. Merkel, Ž. M. Barozo) kritikuotas dėl, jų teigimu, antieuropietiškos, autokratinės politikos. 2018 m. Džordžo Šorošo įsteigtas Vidurio Europos universitetas buvo sustabdytas ir turėjo išsikelti į Vieną.
Viktoras Orbanas yra kalvinistas, o jo žmona ir 4 vaikai – Romos katalikai. Orbanas yra didelis futbolo gerbėjas, pats jaunystėje buvęs futbolininku. Savo gimtųjų vietovių futbolo klubo „FC Felcsút“ savininkas.
2009 m. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo V. Orbaną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Orbán Viktor. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“. 2009 m. birželio 26 d. dekretas Nr. 1K-1907. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.