Viktor Frankl
Viktoras Franklis (vok. Viktor Emil Frankl; 1905 m. kovo 26 d. – 1997 m. rugsėjo 2 d.) – Vienos universiteto Austrijoje neurologijos ir psichiatrijos profesorius, psichoterapeutas, pasaulinio garso mąstytojas, humanistas. Dar vadinamas Trečiosios Vienos Mokyklos įkūrėju, psichoterapinio metodo – logoterapija, autorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viktoras Franklis gimė Vienoje, žydų tarnautojų šeimoje. Dar jaunystėje susidomėjo psichoanalize, S. Freudo ir Alfredo Adlerio idėjomis. Mokydamasis gimnazijoje, savo diplominio darbo tema pasirinko filosofinio mąstymo psichologiją. Baigęs gimnaziją, 1923 m. Vienos universitete pradėjo studijuoti mediciną ir vėliau, kaip specializaciją, pasirinko neurologijos ir psichiatrijos studijas. Ypač domėjosi depresijos ir savižudybių psichologija.
Tapęs gydytoju, psichoterapeutu 1933 -1937 m. vadovavo Vienos psichiatrinės klinikos "Savižudžių paviljonui" (Selbstmörderpavillon), 1940 m. pradėjo vadovauti Rotschildo ligoninės neurologiniam skyriui. 1941 m. vedė Tilly Grosser. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1942 m. buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje. 1945 m., išgyvenęs holokaustą, po trejų metų įkalinimo, grįžta į Vieną. Rašo savo garsiąją knygą "Žmogus ieško prasmės" (angl. Man's Search for Meaning). Pasibaigus karui ima vadovauti Vienos neurologinei poliklinikai (1946 – 1970 m.). 1947 m. veda antrą kartą. Su žmona Eleonore Katharina Schwindt susilaukia dukters Gabrielės kuri užaugusi tapo vaikų psichologe. 1955 m. Franklis tapo neurologijos ir psichiatrijos profesoriumi, Vienos universitete. Vėliau profesoriavo Harvardo, Dalaso, Pitsburgo universitetuose, tapo 29 universitetų garbės daktaru apskritai. 1965 m. Berklyje (JAV, Kalifornija) jo garbei įkurtas Logoterapijos institutas.
Kalinys, psichoterapeutas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1942 m. rugsėjo 25 d. Franklis, jo žmona ir tėvai buvo ištremti į koncentracijos stovyklą. Pradžioje ten dirbo gydytoju, bet paaiškėjus apie jo žinias ir patirtį psichiatrijoje, jam buvo pasiūlyta įkurti specializuotą skyrių darbui su kaliniais naujokais. Skyriaus užduotis buvo padėti naujokams įveikti pirminį šoką ir teikti paramą pradiniame prisitaikymo etape.
Vėliau, Franklis taip pat įkūrė kitą skyrių, kurio tikslas buvo užkirsti kelią savižudybėms, padėti žmonėms išsaugoti savo orumą ir sveiką protą, viltį, net ir sunkiausiomis koncentracijos stovyklos sąlygomis.
1945 m. balandžio 27 d. amerikiečių kariai išlaisvino Viktorą iš įkalinimo. Jo žmona, motina bei tėvas žuvo lageryje, išgyveno tik sesuo, kuri vėliau emigravo į Australiją.
Franklis tikėjo, kad net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis kančia turi prasmę. Šis įsitikinimas tapo pagrindu kuriant logoterapijos metodą. Įgyta lagerio patirtis vėliau pasitarnavo rašant knygą "Žmogus ieško prasmės".
Knygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip nurodoma įvairiuose šaltiniuose Franklis išleido virš 32 knygų, kurios buvo plačiai išverstos įvairiomis kalbomis.
Lietuvių kalba išleista:
- "Nesąmoningas Dievas: psichoterapija ir religija"
- "Žmogus ieško prasmės", citatų santrauka
- "Sielogyda", citatų santrauka
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viktor Frankl Institute
- Viktor Frankl Institute of Logotherapy Archyvuota kopija 2011-01-19 iš Wayback Machine projekto.