Vikipedija:Patikimi šaltiniai

Trumpinys: VP:PATIKIMI

Šiame puslapyje išdėstytos elgesio lietuviškojoje Vikipedijoje gairės.

Tai geriausios praktikos, kuriomis turėtų vadovautis redaktoriai, nepamirštant sveikos nuovokos, be to, gali pasitaikyti išimčių. Bet kokie esminiai šio puslapio pakeitimai turėtų atspindėti konsensusą.

Vikipedijos straipsniai turėtų būti pagrįsti patikimais, publikuotais šaltiniais, užtikrinant, kad straipsniuose būtų atspindėti visi vyraujantys požiūriai bei reikšmingi mažumos požiūriai (žr. Vikipedija:Neutralus požiūris taisyklę). Jei patikimų šaltinių tam tikra tema rasti nepavyksta, tuomet Vikipedijoje neturėtų būti straipsnio ta tema.

Reikalavimas naudoti patikimus šaltinius yra įtvirtintas patikrinamumo taisyklėje. Ši taisyklė reikalauja, kad visi teiginiai, kurie kelia abejonių ar, tikėtina, kad gali kažkam kelti abejonių ateityje, turi būti tiesiogiai pagrįsti įterpiant išnašą į šaltinį tekste. Patikrinimo taisyklė griežtai taikoma visai be išimties medžiagai pagrindinėje erdvėje – straipsniams, sąrašams ir straipsnių dalims, bei ypač gyvų asmenų biografijoms. Šiame straipsnyje aptariamas įvairių šaltinių patikimumas bei pateikiamos praktinės šio reikalavimo taikymo gairės.

Pagrindiniai principai

Šaltinio patikimumas patenka į spektrą: šaltiniai nebūna absoliučiai patikimi arba absoliučiai (ir viskam) nepatikimi; tačiau vieni šaltiniai pateikia tvirtesnį, o kiti silpnesnį tam tikro teiginio pagrindimą. Redaktoriai turi vadovautis savo nuovoka, kad nubrėžtų ribą tarp tinkamų ir netinkamų šaltinių kiekvienam teiginiui.

Straipsniai grindžiami patikimais, nepriklausomais, publikuotais šaltiniais, turinčiais gerą reputaciją faktų tikrinimo ir tikslumo požiūriu. Tai reiškia, kad skelbiama tik patikimų autorių analizė, pažiūros ir nuomonės, o ne Vikipedijos redaktorių perskaityta ir interpretuota pirminė šaltinio medžiaga. Toliau pateikti pavyzdžiai apima tik kai kuriuos galimus patikimų šaltinių tipus bei šaltinio patikimumo problemas, todėl nėra baigtiniai. Tinkamas šaltinių nurodymas visada priklauso nuo konteksto; priimant redakcinius sprendimus, vadovaukitės protingumo principu ir bendra nuovoka.

Šaltinio apibrėžimas

Šaltinis yra tai, iš kur gaunama medžiaga (informacija tam tikra tema). Pavyzdžiui, šaltinis gali būti knyga arba tinklalapis. Šaltinis gali būti patikimas arba nepatikimas medžiagos, kurią jis turi pagrįsti, atžvilgiu. Kai kurie šaltiniai, pavyzdžiui, nepublikuoti tekstai ir paties redaktoriaus asmeninė patirtis, yra draudžiami.

Kai redaktoriai kalba apie šaltinius, kurie yra cituojami Vikipedijoje, jie gali turėti omenyje bet kurią iš šių sąvokų:

Pats kūrinys, pvz. knyga, kronika ir panašūs veikalai;
Kūrinio autorius, pvz. rašytojas, žurnalistas, mokslininkas ir kiti;
Leidinys, pvz. laikraštis, mokslinis žurnalas ir panašiai;
Leidykla ar leidėjas, pvz. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Vilniaus universiteto leidykla ar Harvard University Press.

Visos jų gali turėti įtakos patikimumui.

Patikimumo apibrėžimas

Patikimumas reiškia pasitikėjimo laipsnį, kurį galima suteikti konkrečiam darbui, autoriui ar leidėjui. Patikimumo nustatymas paprastai priklauso nuo to, kaip šaltinio reputacija buvo suvokta anksčiau (bei bėgant laikui). Praktikoje tai pasireiškia arba nebyliu Vikipedijos redaktorių pritarimu, arba įvykusia diskusija. Patikimi šaltiniai gali būti publikuota medžiaga, kurios leidybos procesas yra patikimas; autoriai, kurie laikomi autoritetingais temos atžvilgiu; arba abu atvejai. Šios šaltinio kvalifikacijos turėtų būti pademonstruotinos tiek kitiems redaktoriams, tiek skaitytojams. Kadangi nei vienas leidinys nėra visuomet ar visiškai tikslus (ir neklystantis), gali būti racionalu peržiūrėti kelis šaltinius bei sutikrinti jų informaciją.

Papildomai, patikimumas grindžiamas informacijos, paskelbtų duomenų ir analizės tikslumu, kuris iš esmės turėtų atitikti pirminius šaltinius ir faktus. Konkrečiai, šaltinio autorius neturėtų iškraipyti faktų ar daryti faktinių klaidų. Idėjų ir argumentų seka neturėtų būti klaidinanti, o pateikta informacija turėtų būti tiksli. Be to, patikimumas yra žymiai didesnis, kai įmanoma patikrinti leidinio naudojamus šaltinius. Tai reiškia, kad pačiame leidinyje tiksliai cituojami įvairūs šaltiniai, naudojami pateikiamai informacijai nustatyti ir samprotavimams pagrįsti.

Jei nesate tikri dėl šaltinio patikimumo, pasitarkite su kitais redaktoriais deramo puslapio aptarime arba Vikipedija:Bendruomenė puslapyje, pvz. bendruomenės aptarime.

Publikavimo apibrėžimas

Šaltinių medžiaga turi būti publikuota, o to apibrėžimas Vikipedijos tikslams yra: kokia nors forma, prieinama visuomenei. Šis terminas dažniausiai siejamas su tekstine medžiaga, kuri pateikiama tradicine spausdintine forma arba internete; tačiau garso, vaizdo ir daugialypės terpės medžiaga, kuri buvo įrašyta, o tuomet transliuota, išplatinta ar archyvuota gerą reputaciją turinčios organizacijos, taip pat gali atitikti patikimo šaltinio kriterijus. Kaip ir tekstas, tokia medžiaga turi būti sukurta patikimo šaltinio ir tinkamai pacituota. Be to, turi būti archyvuota laikmenos kopija. Rekomenduotina, nors ir nebūtina, kad archyvuota kopija būtų pasiekiama internetu.

Kontekstas yra svarbus

Šaltinio patikimumas priklauso nuo konteksto. Kiekvienas šaltinis turi būti kruopščiai įvertintas, kad būtų galima nuspręsti, ar jis yra patikimas ir tinkamas Vikipedijos straipsnyje pateiktam teiginiui pagrįsti. Vikipedijos bendrinė nuostata yra ta, kad kuo daugiau redaktorių bei skaitytojų užsiima faktų tikrinimu, teisinių klausimų analize ir rašybos tikrinimu, tuo publikacija patikimesnė.

Informacija, kuri yra nesusijusi su pagrindinėmis publikacijos temomis ir tiesiog paminėta kaip šalutinė informacija, gali būti nepatikima; jei įmanoma, redaktoriai turėtų cituoti šaltinius, kurie aprašo nagrinėjamą temą. Šaltiniai turėtų tiesiogiai paremti informaciją, pateiktą Vikipedijos straipsnyje (žr. Vikipedija:Išnašos).

Atminkite, kad tas pats šaltinis gali būti dėl vieno fakto patikimas, o dėl kito ne. Vertinant šaltinio patikimumą dera atsižvelgti į įvairius aspektus: patį faktą, dėl kurio šaltinis cituojamas, į fakto ir citatos straipsnyje kontekstą, finansines ar politines paskatas, susijusias su šaltinio patikimumu, bendrą šaltinio toną (ar teiginiai išdėstyti objektyviai, ar atrodo kredibilūs) ir taip toliau.

Publikacijos data yra svarbi

Tam tikrose srityse, ypač mokslo ir akademinėse temose, senesni šaltiniai gali būti netikslūs, nes per tą laiką galėjo įvykti naujų atradimų, atsirasti naujų teorijų ar pasikeisti žodynas bei naudojami terminai. Tokiose srityse kaip politika ar mada, dėl besikeičiančių įstatymų ar tendencijų, senesni teiginiai gali būti neteisingi. Būtinai patikrinkite, ar senesni šaltiniai atitinka dabartinę situaciją, ypač jei tikėtina, kad per pastaruosius metus įvyko naujų atradimų ar pokyčių. Pirmenybė teikiama naujesniems šaltiniams, ypač straipsniuose apie mediciną.

Kartais šaltiniai yra pernelyg nauji, kad būtų tinkami naudojimui. Pavyzdžiui, „karščiausios“ naujienos, kai vėlesni atnaujinimai gali būti tikslesni ar net paneigiantys pranešimą. Taip pat, nauji pirminiai šaltiniai, kuriais siekiama paneigti nusistovėjusį požiūrį arba pateikti naują atradimą; tokiu atveju, laukiama tyrimų, patvirtinančių atradimą ir/arba recenzijų, įvertinančių, ar buvo naudojami tinkami metodai nustatant atradimą bei jo pasekmes.

Istorinių įvykių temose, senesniuose šaltiniuose (arčiau įvykio, bet ne per arti, kad jose būtų būdingos „karščiausių“ naujienų klaidos) dažniausiai būna daugiausia detalių. Taip pat, naudojant senesnius šaltinius yra mažesnė tikimybė, kad bus klaidų, kurių pasitaiko vėlesniuose šaltiniuose dėl pakartotino kopijavimo ar apibendrinimo. Tačiau naujesni antriniai ir tretiniai šaltiniai gali būti tikslesni, išsamesni bei įtraukiantys šiuolaikines žinias ar naudojantys naujesnes metodikas. Taip pat, naujesni šaltiniai gali aprašyti temas objektyviau ir nešališkiau; tai ypač aktualu konfliktų ir karų temomis.

Atminkite, kad net ir senesni šaltiniai gali turėti nesubalansuotą dėmesį to meto įvykiams (angl. recentism), dėl įvykių naujumo tuo metu. Redaktoriai turėtų tai atidžiai įvertinti bei pateikti subalansuotą požiūrį.

Šaltinių tipai

Daugelis Vikipedijos straipsnių remiasi moksline medžiaga. Akademiniai ir recenzuojami leidiniai, mokslinės monografijos ir vadovėliai paprastai yra patikimiausi šaltiniai, jei tik tokių yra. Tačiau kai kuri mokslinė medžiaga gali būti pasenusi, pateikianti tik vieną iš dominuojančių teorijų ar hipotezių, prieštaringa atitinkamoje srityje arba iš esmės ignoruojama pagrindinio akademinio diskurso (ir dėl to necituojama kitų mokslininkų). Cituodami stenkitės remtis dabartiniu mokslininkų sutarimu, tačiau atminkite, kad dažnai tokio sutarimo gali ir nebūti; tokiu atveju tai turi būti tinkamai paaiškinta. Patikimi neakademiniai šaltiniai taip pat gali būti naudojami straipsniuose apie mokslines problemas, ypač medžiaga iš aukštos kokybės vyraujančių leidinių. Sprendimas, kurie šaltiniai yra tinkami, priklauso nuo konteksto. Jei šaltiniai nesutaria, informaciją tekste dera priskirti konkrečiam šaltiniui.

Moksliniai

Pirmenybę teikite antriniams šaltiniams – kai tik įmanoma, straipsniai turėtų remtis antriniais šaltiniais. Pavyzdžiui, straipsnis, peržvelgiantis esamus tyrimus (ar kitoks apžvalginis straipsnis), monografija ar vadovėlis, dažnai yra tinkamesnis už pirminį mokslinį darbą. Būkite labai atsargūs, jei remiatės pirminiais šaltiniais. Redaktoriai niekada neturėtų patys interpretuoti pirminių šaltinių turinio (žr. Vikipedija:Vikipedija nėra pirminis šaltinis ir Vikipedija:Neutralus požiūris).

Patikimas moksliškumas – tokia medžiaga kaip straipsnis, knyga, monografija ar mokslinis darbas, kurį peržiūrėjo mokslininkų bendruomenė, laikoma patikima, jei medžiaga buvo paskelbta patikimuose recenzuojamuose šaltiniuose arba gerą reputaciją turinčioje akademinėje spaudoje.

Disertacijos – baigtos disertacijos arba disertacijos, parašytos kaip doktorantūros studijų dalis, kurios yra viešai prieinamos, gali būti naudojamos, tačiau reikia būti atsargiems, nes jos dažnai, bent iš dalies, yra pirminiai šaltiniai. Kai kurios jų bus apgintos ar perėjusios kitą akademinės peržiūros ar vertinimo procesą, tačiau šio proceso griežtumo lygis gali skirtis, o kartais vertinimo gali ir visai nebūti. Jei įmanoma, naudokite tezes, kurios buvo pacituotos literatūroje arba peržiūrėtos nepriklausomų ekspertų. Vis dar rašomos disertacijos nėra patikrintos, todėl nelaikomos paskelbtomis ir dėl to nelaikomos patikimais šaltiniais. Kai kurios tezės vėliau gali būti publikuojamos mokslinių monografijų arba recenzuojamų straipsnių pavidalu; tokiu atveju jos dažniausiai yra tinkamesnės kaip šaltiniai nei originalios disertacijos. Magistro baigiamieji darbai laikomi patikimais tik tuo atveju, jei įrodoma, kad jie turėjo reikšmingos mokslinės įtakos.

Citatų skaičius – siekiant patikrinti, ar šaltinis yra pagrindinio akademinio diskurso dalis, patikrinkite, ar publikacija yra cituojama, peržiūrėdami mokslinių žurnalų citatų indeksus bei sąrašus, pvz., Directory of Open Access Journals (DOAJ) ir pan. Jei darbai publikuoti žurnaluose, kurie nėra įtraukti į atitinkamas duomenų bazes, tuomet yra rizika, kad šie darbai gali būti izoliuoti nuo pagrindinio akademinio diskurso; tačiau ar tikslinga naudoti tokį šaltinį, priklauso nuo konteksto. Atminkite, kad citatų skaičius gali būti klaidinantis, jei autorius dažnai cituoja save.

Izoliuotos studijos – izoliuotos studijos paprastai laikomos preliminariomis ir gali keistis atsižvelgiant į tolesnius akademinius tyrimus. Jei atskiras tyrimas yra pirminis šaltinis, tuomet paprastai jis būtų nenaudotinas, jei yra antrinių šaltinių, apimančių tą patį turinį. Pavienės studijos patikimumas priklauso nuo srities. Venkite nederamo svorio, kai naudojate pavienes studijas. Tyrimai, susiję su sudėtingomis ar painiomis sritimis, tokiomis kaip medicina, dažnai nėra galutiniai ar vienareikšmiai, todėl pavienių studijų reikėtų vengti. Jei įmanoma, pirmenybė teikiama antriniams šaltiniams, tokiems kaip metaanalizė, mokslinės apžvalgos straipsniai ar vadovėliai.

Požiūriai ir recenzija žurnaluose – reikėtų būti atsargiems su žurnalais, kurie visų pirma egzistuoja tam, kad propaguotų tam tikrą požiūrį. Teiginys, kad darbas buvo recenzuotas savaime nereiškia, kad žurnalas yra respektabilus ar turintis prasmingą peržiūros bei atrankos procesą. Žurnalai, kurių nerecenzuoja platesnė akademinė bendruomenė, neturėtų būti laikomi patikimais, išskyrus atvejus, kai siekiama aprašyti tų žurnalų atstovaujamų grupių nuomonę.

Grobuoniški žurnalai (angl. predatory journals) – kai kurie žurnalai yra itin žemos kokybės ir turi tik nominalų recenzavimą (jei toks apskritai yra). Šie žurnalai publikuoja beveik viską, jei tik autorius susimoka mokestį. Kai kurie netgi imituoja žinomų žurnalų pavadinimus. Patikimo recenzavimo proceso trūkumas reiškia, kad tokiuose žurnaluose esantys straipsniai geriausiu atveju turėtų būti traktuojami taip pat, kaip ir savarankiškai išleisti leidiniai. Jei nesate tikri dėl žurnalo kokybės, patikrinkite, ar žurnalo redakciją remia akredituota aukštoji mokykla ir ar žurnalas yra įtrauktas į atitinkamą aukštos kokybės citavimo indeksą. Tačiau būkite atsargūs dėl indeksų, kuriuose tiesiog įtraukiami beveik visi leidiniai.

Akademiniai juodraščiai (angl. preprints) – juodraščiai, esantys tokiose saugyklose kaip arXiv, medRxiv, bioRxiv ir pan., nėra patikimi šaltiniai. Tyrimai, kurie nebuvo recenzuoti, yra lygintini su tinklaraščiu, nes juos bet kas gali publikuoti internete. Tokie šaltiniai nenaudotini, nebent atitiktų savarankiškai išleistų šaltinių naudojimo kriterijus. Tačiau atminkite, kad nuorodos į tokias saugyklas gali būti naudojamos kaip atviros prieigos nuorodos į straipsnius, kurie buvo publikuoti kituose patikimuose šaltiniuose.

Žiniasklaidos priemonės


Nėra neklystančių šaltinių, tačiau vieni šaltiniai turi reikšmingai aukštesnius redakcinius standartus nei kiti.

Naujienų šaltiniuose dažnai yra ir faktinio turinio, ir nuomonės turinio. Naujienų pranešimai iš gerai žinomų žiniasklaidos priemonių paprastai laikomi patikimais faktų teiginiams; tačiau net ir gerą reputaciją turinčios organizacijos kartais daro klaidų. Naujienų pranešimai iš mažiau žinomų įstaigų paprastai laikomi mažiau patikimais faktų teiginiams. Daugelis laikraščių ar naujienų portalų taip pat perspausdina turinį, publikuotą naujienų agentūrų, tokių kaip Reuters, Associated Press (AP), Agence France-Presse (AFP), Deutsche Presse-Agentur (DPA) ar Lietuvoje veikiančių BNS ir ELTA. Šios agentūros yra atsakingos už informacijos tikslumą. Be laikraščio ar naujienų portalo, kuris perspausdino medžiagą, cituojant dera nurodyti ir agentūrą.

Redakciniai komentarai, analizė ir nuomonių sritys, nesvarbu, ar parašyti leidinio redaktorių (ar redakcijų vardu), ar nepriklausomų autorių (kviestiniai pranešimai bei žymių veikėjų laiškai redakcijai), yra patikimi pirminiai teiginių, priskiriamų tam redaktoriui ar autoriui, šaltiniai. Tačiau tokios publikacijos dažniausiai nėra laikomos patikimomis faktų teiginiams.

Kai kurios svetainės iš dalies arba visiškai veikia kaip naujienų apibendrintojai (angl. news aggregators), perspausdindamos elementus iš naujienų agentūrų, naujienų portalų, tinklaraščių ar net pačios Vikipedijos. Tai gali būti kuruojamas arba dirbtinio intelekto sukurtas sklaidos kanalas. Pavyzdžiui, pagrindiniai MSN ir Yahoo News puslapiai. Kaip ir perspausdinant laikraščius, už tikslumą atsako originalaus turinio kūrėjas, o patikimumas turėtų būti vertinamas remiantis originaliu šaltiniu. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiesioginėms nuorodoms į originalų šaltinį, o ne jo kopijas ar apibendrinimus.

Ar konkreti naujiena yra patikima fakto ar teiginio atžvilgiu, turėtų būti įvertinta kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau papildomai galite vadovautis šiomis gairėmis:

Naudojant informaciją iš nuomonės srities publikacijų, autoriaus tapatybė gali padėti nustatyti patikimumą. Labiau tikėtina, kad specialistų ir pripažintų ekspertų nuomonės bus patikimos ir atspindės reikšmingą požiūrį. Jei teiginys neatrodo autoritetingas ar neabejotinas, priskirkite nuomonę tam autoriui straipsnio tekste ir neperteikite tos nuomonės kaip fakto.
Akademinėmis temomis moksliniai šaltiniai ir aukštos kokybės kiti šaltiniai paprastai yra tinkamesni nei naujienų pranešimai. Mokslinių žurnalų ar organizacijų pranešimai spaudai dažnai naudojami laikraščiuose ar naujienų portaluose su minimaliais pokyčiais; tokie šaltiniai turėtų būti traktuojami taip pat kaip pagrindinis pranešimas spaudai. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse vis dar pasitaiko specializuotų žurnalistų, kurie gerai išmano tam tikrą sritį; juos galima cituoti pagal vardą.
Kai kurios naujienų organizacijos naudoja Vikipedijos straipsnius kaip savo šaltinį. Atminkite, kad Vikipediją naudojantys ar atspindintys šaltiniai nenaudotini.
Naujienų agentūros medžiaga, publikuota skirtingų žiniasklaidos priemonių, turėtų būti traktuojama kaip vienas ir tas pats šaltinis.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės neskelbia savo žurnalistų etikos kodekso ir/arba redakcinės politikos. Atsižvelkite į tai, vertindami tos organizacijos patikimumą.
Indikatoriai, kad žiniasklaidos priemonė užsiima faktų tikrinimu ir turi tikslumo reputaciją, yra pataisymų ir interesų konfliktų atskleidimas.
Gandų pranešimai dažniausiai neturi enciklopedinės reikšmės, nors retais atvejais patikrinama informacija apie pačius gandus (t. y. jei patys gandai yra verti dėmesio, nepaisant to, ar jie teisingi, ar ne) gali būti priimtina. Daugiau žr. Vikipedija:Kas nėra Vikipedija taisyklę.

Teisės aktai

Teisės aktai gali būti cituojami siauriems, labai konkretiems teiginiams ar faktams pagrįsti bei tiesioginėms ištraukoms, apibrėžimams ar kitoms detalėms pateikti. Tačiau tai pirminiai šaltiniai ir Vikipedijos redaktoriai neturi užsiimti jų interpretacija. Teisės aktų aiškinimo tikslais ieškokite tai darančių antrinių šaltinių.

Kita

Šiame skyriuje pateikiamas šaltinių tipų sąrašas nėra baigtinis. Įvertinkite jų patikimumą, nepriklausomumą ir tinkamumą tam tikrame kontekste pagal bendrus šioje gairėje nustatytus principus. Atminkite, kad Vikipedijos straipsniai privalo pateikti neutralų požiūrį. Tačiau patikimi šaltiniai patys savaime neprivalo būti neutralūs, nešališki ar objektyvūs. Kartais šaltiniai, kurie nėra neutralūs, yra geriausi įmanomi šaltiniai, padedantys paremti informaciją apie skirtingus požiūrius į temą.

Įprastos šališkumo priežastys yra politiniai, finansiniai, religiniai, filosofiniai ar kiti įsitikinimai. Nors šaltinis gali būti šališkas, konkrečiame kontekste jis gali būti patikimas. Dirbdami su galimai šališku šaltiniu, redaktoriai turėtų apsvarstyti, ar šaltinis atitinka įprastus patikimiems šaltiniams keliamus reikalavimus, pvz., redakcinės kontrolės, faktų tikrinimo reputacijos ir nepriklausomumo nuo šaltinio temos lygį.

Taip pat žiūrėkite

{{Faktas}} – naudojama pažymėti teiginius, kuriems reikia šaltinio
{{Šaltiniai}} – naudojama, kai straipsnis neturi nuorodų į šaltinius (išnašų)
{{Šaltiniai+}} – naudojama, kai straipsniui trūksta nuorodų į šaltinius
{{Šaltiniai-dalis}} – naudojama, kai straipsnio dalis neturi nuorodų į šaltinius