Vikipedija:Vikipedija nėra pirminis šaltinis
|
Čia aprašytos Vikipedijos taisyklės, galiojančios visiems Vikipedijos dalyviams. Taisyklės gali būti keičiamos tik nustatyta tvarka. |
Vikipedija yra enciklopedija, kurioje renkama, tvarkoma ir sisteminama informacija iš kitų šaltinių. Vikipedija nėra pirminis šaltinis, o tai reiškia, kad straipsniuose negali būti jokių originalių tyrimų. Vikipedijoje originalus tyrimas reiškia: medžiagą, pvz., faktus, pareiškimus ar idėjas, kuriai nėra jau publikuoto patikimo šaltinio. Tai apima bet kokią paskelbtos medžiagos analizę ar sintezę[1], kuri tiesiogiai ar netiesiogiai prieina prie šaltiniuose nepateiktos išvados. Norėdami įrodyti, kad nepridedate savo originalaus tyrimo medžiagos, turite gebėti cituoti publikuotus, patikimus šaltinius, kurie yra tiesiogiai susiję su straipsnio objektu (tema) ir tiesiogiai remia pateikiamą medžiagą.
Draudimas užsiimti originaliais tyrimais reiškia, kad visa prie straipsnių pridėta medžiaga turi būti patikrinama publikuotame, patikimame šaltinyje, net jei ji dar nėra pagrįsta naudojant įterptą citatą. Patikrinamumo taisyklėje teigiama, kad teiginiai, kurie kelia abejonių ar, tikėtina, kad gali kažkam kelti abejonių ateityje, privalo būti tiesiogiai pagrįsti nuorodomis į patikimus šaltinius — tačiau šaltinis privalo egzistuoti[a] ir medžiagai, kuria neabejojama. Pavyzdžiui, teiginys „Lietuvos sostinė yra Vilnius“ nereikalauja šaltinio citatos. Tačiau tai taip pat nėra originalus tyrimas, nes tai nėra kažkas, ką jūs sugalvojote ar išmąstėte ir tai galima lengvai patikrinti; todėl tokio pobūdžio medžiagai greičiausiai niekas neprieštaraus, nes yra savaime suprantama, kad tai patvirtinantys šaltiniai egzistuoja[a], net jei jie nėra cituojami. Teiginys yra patikrinamas, net jei jis nėra patikrintas.
Nepaisant patikimų šaltinių poreikio, negalima jų plagijuoti ar pažeisti jų autorių teisių. Pradinės medžiagos perrašymas savais žodžiais išsaugant turinį ir mintį nelaikomas originaliu tyrimu.
„Jokių originalių tyrimų“ arba, kitaip sakant, „Vikipedija nėra pirminis šaltinis“ – vienas iš trijų pagrindinių principų, kuris kartu su neutralaus požiūrio ir patikrinamumo principais nustato straipsniuose priimtinos medžiagos tipą ir kokybę. Kadangi šie principai veikia darniai, jie neturėtų būti aiškinami atskirai vieni nuo kitų, o redaktoriai turėtų gerai susipažinti su visomis trimis taisyklėmis.
Ši taisyklė netaikoma aptarimų puslapiams ir kitiems puslapiams, kuriuose vertinamas straipsnių turinys ir šaltiniai.
Pirminiai, antriniai ir tretiniai šaltiniai
[redaguoti vikitekstą]
Vikipedijos straipsniai turėtų būti pagrįsti patikimais, publikuotais antriniais šaltiniais, o kiek mažesniu mastu – tretiniais ir pirminiais šaltiniais. Antriniai arba tretiniai šaltiniai reikalingi temos reikšmingumui nustatyti ir siekiant išvengti naujoviškų pirminių šaltinių interpretacijų. Bet kokios analizės ir aiškinamieji ar sintetiniai[1] teiginiai apie pirminius šaltinius turi būti paremti antriniu arba tretiniu šaltiniu ir neturi būti originali Vikipedijos redaktorių pirminio šaltinio analizė.
Tinkamas citavimas gali būti sudėtingas dalykas, tad toliau pateikiamos bendros taisyklės. Sprendimas, kada yra tinkami pirminiai, antriniai arba tretiniai šaltiniai, yra gero redakcinio vertinimo ir bendros nuovokos dalykas. Neretai yra verta pasitarti aptarimų ar kituose diskusijų puslapiuose. Šaltinis gali būti laikomas pirminiu vienam teiginiui, bet antriniu kitam. Šaltinis net gali būti tiek pirminės, tiek antrinės šaltinio medžiagos vienam konkrečiam teiginiui. Šios Vikipedijos taisyklės tikslais pirminiai, antriniai ir tretiniai šaltiniai apibrėžiami sekančiuose skyreliuose.
Pirminiai šaltiniai
[redaguoti vikitekstą]
Pirminiai šaltiniai yra originali medžiaga, kuri yra artima įvykiui ir dažnai yra tiesiogiai susijusių asmenų liudijimai. Jie paprastai pateikia tiesiogiai įvykyje/procese dalyvavusių veikėjų požiūrį, istorijos laikotarpį, politinį sprendimą ir pan. Pirminiai šaltiniai gali būti nepriklausomi, tačiau gali ir nebūti. Pavyzdžiui, liudininko surašytas eismo įvykio pasakojimas yra pagrindinis informacijos apie įvykį šaltinis; taip pat, mokslinis darbas, kuriame aprašomas naujas autoriaus atliktas eksperimentas, yra pirminis to eksperimento rezultato šaltinis. Istoriniai dokumentai, tame tarpe ir dienoraščiai, yra pirminiai šaltiniai.[b] Vikipedijos tikslais, „karščiausios“ naujienos, t. y. apie šviežiausius dar besivystančius įvykius, taip pat yra laikomos pirminiais šaltiniais.
- Nuostata: nebent ribojama kitos nuostatos,
- Pirminiai šaltiniai, kurie turi gerą reputaciją, gali būti naudojami, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, nes šiais šaltiniais lengva piktnaudžiauti.
- Bet kokiai pirminio šaltinio medžiagos interpretacijai reikalingas patikimas antrinis šaltinis.
- Pirminis šaltinis Vikipedijoje gali būti naudojamas tik norint pateikti tiesioginius, aprašomuosius faktų teiginius, kuriuos gali patikrinti bet kuris išsilavinęs asmuo, turintis prieigą prie pirminio šaltinio, bet neturintis papildomų specialių žinių. Pavyzdžiui, straipsnyje apie muzikantą gali būti cituojama įrašų kompanijos paskelbta diskografija ir kūrinių sąrašai, o straipsnyje apie romaną – ištraukos, apibūdinančios siužetą, tačiau bet kokiai interpretacijai būtinas antrinis šaltinis.
- Neanalizuokite, nevertinkite ir neinterpretuokite pirminiame šaltinyje rastos medžiagos. Vietoj to, naudokite tai darančius patikimus antrinius šaltinius.
- Neremkite viso straipsnio pirminiais šaltiniais ir būkite atsargūs jais grįsdami dideles teksto dalis.
- Nepridėkite medžiagos iš savo asmeninės patirties (tokiu atveju Vikipedija taptų pirminiu šios medžiagos šaltiniu). Būkite ypač atsargūs remdamiesi pirminiais šaltiniais apie gyvus žmones.
Antriniai šaltiniai
[redaguoti vikitekstą]
Antriniai šaltiniai — pateikia mintis ir apmąstymus, pagrįstus pirminiais šaltiniais, ir paprastai aprašomi tų, kurie tiesiogiai nedalyvavo tuose įvykiuose ar procesuose. Juose pateikiama iš pirminių šaltinių paimtų faktų, įrodymų, sąvokų ir idėjų analizė, įvertinimas, interpretacija arba sintezė.[1] Antriniai šaltiniai nebūtinai yra nepriklausomi šaltiniai. Darydami analitinius ar vertinamuosius teiginius, jie remiasi pirminiais šaltiniais. Pavyzdžiui, apžvalginis straipsnis, kuriame analizuojami tam tikros srities moksliniai darbai, yra antrinis tyrimo šaltinis. Ar šaltinis yra pirminis, ar antrinis, priklauso nuo konteksto. Karo istoriko knyga apie Antrąjį pasaulinį karą gali būti antrinis šaltinis apie karą, bet jei joje pateikiamos detalės apie paties autoriaus asmeninę karo patirtį, tuomet teiginiai būtų vertinami kaip pirminio šaltinio. Knygos apžvalga taip pat gali būti nuomonė, santrauka arba mokslinė recenzija.
- Nuostata: Vikipedijos straipsniai paprastai remiasi medžiaga iš patikimų antrinių šaltinių. Straipsniai gali pateikti analitinį, vertinamąjį, aiškinamąjį ar sintetinį[1] teiginį tik tuo atveju, jei tai buvo paskelbta patikimo antrinio šaltinio.
Tretiniai šaltiniai
[redaguoti vikitekstą]
Tretiniai šaltiniai yra leidiniai, tokie kaip enciklopedijos ir kiti sąvadai, kuriuose apibendrinami bei dažnai cituojami pirminiai ir antriniai šaltiniai. Vikipedija laikoma tretiniu šaltiniu. Daugelis universitetinių studijų įvadinių vadovėlių yra laikomi tretiniais šaltiniais, nes juose apibendrinami keli antriniai šaltiniai.
- Nuostata: Patikimi tretiniai šaltiniai gali padėti pateikti plačias temų santraukas, apimančias daug pirminių ir antrinių šaltinių. Šie šaltiniai taip pat gali padėti įvertinti deramą svorį, ypač kai pirminiai ar antriniai šaltiniai prieštarauja vienas kitam. Kai kurie tretiniai šaltiniai yra patikimesni už kitus. Turėkite omenyje, kad pačiame tretiniame šaltinyje įrašų patikimumas gali skirtis. Vikipedijos straipsniai negali būti naudojami kaip tretiniai šaltiniai kituose Vikipedijos straipsniuose.
Kas nėra originalūs tyrimai
[redaguoti vikitekstą]Originalūs paveikslėliai
[redaguoti vikitekstą]Originalūs Vikipedijos redaktorių bei vartotojų sukurti vaizdai ar nuotraukos nepažeidžia šios taisyklės principų, jei jie neiliustruoja ir nepateikia neskelbtų idėjų ar argumentų. Tačiau nepamirškite, kad šios taisyklės principai galioja vaizdų antraštėms.
Nuotraukų manipuliavimas siekiant iškraipyti faktus ar poziciją, kurią iliustruoja nuotrauka, yra draudžiamas. Jei dėl kažkokių priežasčių nuotraukos yra modifikuotos, tai turėtų būti aiškiai pažymėta, o bet koks modifikuotas vaizdas, kurio enciklopedinė vertė yra reikšmingai paveikta, turėtų būti aptartas tarp redaktorių. Gyvų asmenų atvaizdai neturi būti žeminančio pobūdžio ir turi nesudaryti klaidingo įspūdžio.
Vertimai ir transkripcijos
[redaguoti vikitekstą]Sąžiningas šaltinio medžiagos vertimas į lietuvių kalbą arba ištartų žodžių perrašymas iš garso ar vaizdo medžiagos nelaikomas originaliu tyrimu.
Priimtinos informacijos formos
[redaguoti vikitekstą]Šaltinio informacija nebūtinai turi būti prozos formos: galima naudoti ir kitas formas, pvz., žemėlapius, diagramas, grafikus ir lenteles. Šios formos yra visiškai priimtinos, jei redaktoriai sutaria, kad naudojami metodai yra tinkamai taikomi ir jog tai yra prasmingas šaltinių atspindys.
Įprasti skaičiavimai
[redaguoti vikitekstą]Įprasti skaičiavimai nėra laikomi originaliais tyrimais, jei redaktoriai sutaria, kad skaičiavimų rezultatas yra teisingas ir jog tai yra prasmingas šaltinių atspindys. Beveik visada leistina elementari aritmetika, tokia kaip skaičių sudėjimas, vienetų konvertavimas arba asmens amžiaus skaičiavimas. Tačiau redaktoriai turėtų atsižvelgti į reikalingą matematinio raštingumo lygį straipsniuose apie matematiką ar sudėtingesnių mokslų srityse.
Taip pat žiūrėkite
[redaguoti vikitekstą]- {{Savi tyrimai}} – naudojamas įspėti apie originalius tyrimus
- {{Pirminiai šaltiniai}} – naudojamas kai per daug remiamasi pirminiais šaltiniais
Pastabos ir kita medžiaga
[redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Sąvoka „egzistuoja“ reiškia, kad patikimas šaltinis turi būti paskelbtas ir tebeegzistuoti – kažkur pasaulyje, bet kuria kalba, nesvarbu, ar jis pasiekiamas internete, ar ne, net jei šiuo metu straipsnyje nenurodytas joks šaltinis. Straipsniai, kuriuose šiuo metu nėra jokių nuorodų, gali atitikti šį principą, jei tik yra pagrįstas manymas, kad kiekviena medžiagos dalis yra paremta paskelbtu patikimu šaltiniu.
- ↑ Siekiant aiškumo, galite remtis įvairių akademinių institucijų apibrėžimais, pvz.:
- Harvardo universiteto biblioteka pateikia daugiau pirminių šaltinių pavyzdžių: „originalūs dokumentai (priimtinos ištraukos ar vertimai): dienoraščiai, kalbos, rankraščiai, laiškai, interviu, filmuota naujienų medžiaga, šiuolaikinių laikraščių straipsniai, autobiografijos, oficialūs įrašai, brošiūros, susitikimų užrašai, nuotraukos, šiuolaikiniai eskizai“; „kūrybiniai darbai: poezija, drama, romanai, muzika, menas“; „relikvijos arba artefaktai: baldai, drabužiai, pastatai“.[2]
- Londono universiteto koledžo biblioteka pateikia tokį apibrėžimą: „Pirminis šaltinis yra tiesioginė įvykio ar patirties išraiška arba įrodymas. Šie įrodymai gali būti rašytine forma, vaizdų, artefaktų, duomenų, filmų ar garso įrašų forma ir jie turėjo būti sukurti tam tikru susijusio asmens gyvenimo laikotarpiu.“[3]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Plečkaitis, Romanas. „analitiniai ir sintetiniai teiginiai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-10.
- ↑ „Library Research Guide for the History of Science: Introduction“. Harvard Library. Suarchyvuotas originalas 2024-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-04-10.
- ↑ „Support for dissertations and research projects“. University College London. Suarchyvuotas originalas 2024-04-11. Nuoroda tikrinta 2024-04-11.
Papildoma informacija
[redaguoti vikitekstą]- Šetkus, Benediktas (2002). Darbas su istorijos šaltiniais: praktiniai patarimai. Vilnius: Vaga. ISBN 5415016228.
| ||||||||||||||||||||||
