Pereiti prie turinio

Tafahis

Koordinatės: 15°51′ p. pl. 173°43′ v. ilg. / 15.850°š. pl. 173.717°r. ilg. / 15.850; 173.717
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

15°51′ p. pl. 173°43′ v. ilg. / 15.850°š. pl. 173.717°r. ilg. / 15.850; 173.717

Tafahio (pietuose) ir Niuatoputapu (šiaurėje) salų palydovinė nuotrauka
Salą 1616 m. atrado olandų keliautojai Willem Schouten ir Jacob Le Maire.

Tafahis – Tongos Karalystės stratovulkaninės kilmės sala Ramiajame vandenyne. Ji išsidėsčiusi šalies šiaurėje, netoli Samoa sienos, 9 km į pietus nuo Niuatoputapu salos.

Salos viršukalnė vadinama Piu-ʻo-Tafah ir siekia 560 m aukštį.

Čia auginamas svaigusis pipiras ir vanilė, kurie naudojami šalies viduje ar eksportuojami.

Salos šiaurėje yra vienintelis uostas ir 69 žmonių gyvenvietė (2001 m.).

Abi salas 1616 m. atrado Europos keliautojai iš Nyderlandų Willem Schouten ir Jacob Le Maire. Keliautojai salą iš pradžių pavadino Cocos Eylant dėl čia augančių kokosų. Keliautojai savo kelionės žurnale rašė, jog vietiniai buvo labai draugiški ir norėjo mainytis įvairiomis prekėmis į kokosus, tačiau dėl sunkių sąlygų prisišvartavimui keliautojai pasuko link Niuatoputapu.[1]