Taboro kalnas

Taboro kalnas
Taboro kalnas
Aukštis	575 m
Žemynas	Azija
Šalys	Izraelis
Taboro kalnas
Koordinatės:	32°41′13.61″ š. pl. 35°23′25.38″ r. ilg. / 32.6871139°š. pl. 35.3903833°r. ilg. / 32.6871139; 35.3903833

Vikiteka	Taboro kalnas

Taboro kalnas (arab. جبل الطور‎‎ = Jabal aṭ-Ṭūr, hebr. ‏הר תבור‏‎ = Har Tavor) yra Izraelyje, rytinėje Jezreelio slėnio dalyje, Žemutinėje Galilėjoje, už 9 km į pietryčius nuo Nazareto 575 m aukščio kalnas. Tai atskirai nuo kitų kalnų grandinės stovintis kalnas, savo forma užapvalintas nuo pagrindo iki viršūnės. Jo pavadinimas reiškia „centrinę iškilią vietą“. Kalno viršus primena pailgą, kiek įspaustą ir panašų į akiduobę paviršių.

Kalnas yra dažnai minimas objektas Biblijoje. Krikščionybėje tradiciškai laikomas Kristaus atsimainymo vieta (kai kurių tyrėjų versija, Jėzus Kristus atsimainė šiauriau esančiame Hermono kalne).^[1]

Kalno papėdė nuo senovės buvo svarbių kelių kryžkelė: prekybinis kelias Via Maris iš Jezreelio slėnio driekėsi į šiaurę link Damasko. Tokia masyvaus ir iškilaus kalno vieta prie kryžkelės turėjo strateginę reikšmę istorijos bėgyje čia kariavusioms armijoms.

Kalno viršuje įsikūrę du vienuolynai – katalikų ir stačiatikių. Kiekvienas jų laiko savo vienuolyno pastatymo vietą ta, kurioje atsimainė Kristus. Kalno vakarų pusėje XX a. pradžioje pastatyta katalikų pranciškonų Atsimainymo bazilika šalia senųjų vienuolyno ir tvirtovės likučių. Vienuolyne yra nedidelis viešbutis piligrimams. Šiaurės rytų pusėje stūkso veikiantis graikų stačiatikių moterų vienuolynas.