Svaras sterlingų

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kitos reikšmės – Svaras (reikšmės).

Svaras sterlingų
ISO 4217:	GBP
Naudoja:	Jungtinė Karalystė
Infliacija:	4,2% arba 3,9%
Padalintas į:	Pensas: 1/240 (iki 1971 m.) Pensas: 1/100 (nuo 1971 m.)
Simboliai:	Banknoto: £   Monetos: p
Nominalai:
Banknotai:	£5, £10, £20, £50
Monetos:	1p, 2p, 5p, 10p, 20p, 50p, £1, £2
Spausdina:	Bank of England
Kalykla:	Royal Mint
Bankas:	Anglijos bankas
	www.bankofengland.co.uk

Svaras sterlingų (žymimas £, ISO kodas GBP) – Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) piniginis vienetas, susidedantis iš 100 pensų. Pavadinimas kilęs iš aukštos kokybės „sterlingo“ klasės sidabro lydinio pagaminto penso, kurių 240 svėrė vieną Trojos svarą (373,242 g). Apytiksliai lygus (2007 m. sausio kursu) 4,95 litų, 1,4821 €. Svarai sterlingų sudaro 4,2 % visų pasaulyje naudojamų pinigų rezervo.

Istorija

Anglijoje vieningą metalinių pinigų sistemą 1158 m. įvedė Henrikas II. Iki 1971 piniginės reformos, 1 svaras buvo sudarytas iš 240 pensų arba 20 šilingų. Vienas šilingas buvo sudarytas iš 12 pensų. Be šių pinigų, apyvartoje cirkuliavo dar ir specifinių nominalų monetos, turinčios savus pavadinimus: ginėjos, sudarytos iš 21 šilingo, auksiniai soverenai, sudaryti iš 20 šilingų, kronos, sudarytos iš 5 šilingų, grotai, sudaryti iš 4 pensų, puspensiai (1/2 penso), fartingai (1/4 penso), o Britanijos kolonijose – ir dar smulkesnės (1/2 ir 1/4 fartingo) monetos.

Nuo 1694 m., kai buvo įkurtas Britanijos bankas, metalinius pinigus pradėta keisti popieriniais svaro sterlingų banknotais. Iš pradžių kupiūros buvo leidžiamos be nominalo, jos buvo panašios į dabartinius čekius, nes banknoto vertė buvo įrašoma ranka, pagal sidabro ar aukso lydinių svorį, kurį banko klientas padėdavo saugoti į banką. Kupiūros buvo spausdinamos ant popieriaus su vandens ženklais, bet padirbinėtojų, pakeičiančių banknoto nominalą, netrūko. Todėl nuo 1725 m. banknoto nominalą pradėta pažymėti antspaudu. Tokie banknotai jau tiko ir nevienkartiniam atsiskaitymui. Siekiant nuo vagystės apsaugoti paštu siunčiamus pinigus, banknotas buvo perplėšiamas į dvi dalis, kurios buvo siunčiamos skirtinguose vokuose.

Su svarais sterlingų susijusi ir didžiausia pinigų padirbinėjimo afera. Nacistinė Vokietija, siekdama pakirsti Didžiosios Britanijos ekonomiką, 1940–1941 m. vienoje iš koncentracijos stovyklų surinkusi kelis šimtus pagautų pinigų padirbinėtojų, privertė juos gaminti svarų sterlingų banknotus. Per trumpą laiką buvo išspausdinta daugiau kaip 100 mln. svarų sterlingų vertės banknotų, kurie sudarė apie 10 % visų pasaulyje cirkuliavusių Britanijos pinigų. Padirbinių kokybė buvo tokia aukšta, kad net specialistai jų neatskirdavo nuo tikrų. Tik kai vokiečių ekonominė diversija pasiekė didžiulį mastą, pradėta banknotus spausdinti su vienodais numeriais, o tai jau pastebėjo ir bankininkai.

Nuorodos

• Informacija apie Britanijos monetas Archyvuota kopija 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• Heiko Otto (red.). „Svaras sterlingų (Banknotai)“ (anglų ir vokiečių). Nuoroda tikrinta 2018-10-04.
• Heiko Otto (red.). „Škotijos Svaras sterlingų“ (anglų, vokiečių ir prancūzų).
• Heiko Otto (red.). „Šiaurės Airijos Svaras sterlingų“ (anglų, vokiečių ir prancūzų).