Stratigrafija
Stratigrafija – geologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustato jų amžių. Stratigrafija nagrinėja nuosėdines, metamorfines ir vulkanines uolienas.
Litostratigrafija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Litostratigrafija nagrinėja uolienų pasikeitimus, kurie atspindi gamtinių sąlygų kaitą. Pagrindinis litostratigrafijos principas yra superpozicijos principas. Superpozicijos principas nusako, kad, esant nesumaišytai sekai, jaunesnės uolienos slūgso ant senesnių.[1]
Biostratigrafija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biostratigrafija remiasi uolienose randamomis fosilijomis. Plačiai paplitę sluoksniai su vienodomis fosilijomis yra vienalaikiai. Remiantis šiuo principu buvo sudaryta geologinė laiko skalė.
Archeostratigrafija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Superpozicijos principas taikomas ir archeologijoje. Jaunesniuose sluoksniuose randami archeologiniai radiniai taip pat yra jaunesni.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Teorinė ir taikomoji stratigrafija: vadovėlis / Tadas Jankauskas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. - 168 p. - ISBN 9986-19-829-1
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |