Sirionai

Sirionai
Gyventojų skaičius	~400
Populiacija šalyse	Bolivija
Kalba (-os)	sirionų, ispanų
Religijos	krikščionybė, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės	guarajai, kiti tupiai-gvaraniai

Sirionai (sirionó, sav. mbía) – indėnų tauta, priklausanti tupių-gvaranių grupei. Gyvena Bolivijos žemumose ir džiunglėse (pietų Beni ir šiaurės vakarų Santa Kruse; daugiausia San Martino ir Negro tarpupyje). Populiacija ~400 žmonių. Kalba sirionų kalba, priklausančia tupių-gvaranių kalbų šeimai. Dauguma tikinčiųjų krikščionys (katalikai, protestantai), išlikęs vietinis tikėjimas.

Su vakariečiais ryšius užmezgė XVII a. Tradiciškai verčiasi medžiokle ir rankiojimu. Medžioja pekarius, agučius, pakas, elnius, beždžiones, kaimanus. Žemdirbystės įgūdžius, matyt, prarado iki ryšių su baltaisiais, kai sirionių protėviai kitų genčių buvo išstumti į miškingas ir nederlingas žemes. XIX–XX a. miškų progumas ėmė užsodinėti kukurūzais, manijokais. Išvystę nesudėtingą keramiką, krepšių pynimą.

Didelės šeimos susijungdavo į klajojančias bendruomenes po 30–120 žmonių. Paplitęs sororatas, leviratas, santuoka tarp pusbrolių-pusseserių. Tradicinis gyvenamasis namas – bendruomeninis būstas. Aprangos nenešiojo, kūnus, veidą dažėsi. Nešiojo vėrinius iš gyvūnų dantų. Priešingai nei aplinkinės tautos, valtimis nesinaudojo. Tradiciniam tikėjimui būdingas dvasių (ypač piktųjų) kultas.

Tradicinė sirionų kultūra nyksta. Dabar daugelis dirba samdomus darbus. Skaičius ženkliai mąžta (XX a. pr. buvo 3000 žm.).