Sakmė apie Igorio žygį

„Sakmės“ iliustracija

Sakmė apie Igorio žygį (sen. rus Слово о пълку Игоревѣ) – epinė poema, garsus senosios Rusios literatūros paminklas. Parašyta senąja rusų kalba. Siužeto pagrindą sudaro nesėkmingas Rusios kunigaikščių žygis prieš polovcus, 1185 m. organizuotas Naugardo-Severskio kunigaikščio Igorio Sviatoslavičiaus. Sudėtinga poetine kalba, įpinant slavų mitologijos elementų, taip pat aprašomi įvykiai, susiję su kunigaikščių tarpusavio nesutarimais, karo žygiais ir sėkmingais mūšiais pradedant seniausiais laikais. Bėgant amžiams daug „Sakmės“ motyvų ir kitų sąsajų pateko į senuosius slavų metraščius, liaudies kūrybą. Liaudies epo siužetą sėkmingai panaudojo rusų ir užsienio klasikinės muzikos kūrėjai, dailininkai.

Istorija

„Sakmė“ buvo sukurta, manoma. XII a. pabaigoje, iš karto po aprašomų įvykių (dažnai datuojama 1185 m., rečiau 1–2 metais vėliau). Vienintelis XVI a. nuorašas žuvo 1812 m. Maskvos gaisro metu, bet liko dvi jo kopijos. Istoriografijoje būta bandymų suabejoti „Sakmės“ autentiškumu. Tokios pozicijos besilaikantys tyrinėtojai nesėkmingai bandė įrodyti, kad „Sakmės“ šaltinis buvo XIV a. poema „Uždonė“ (Задонщина). Iš tiesų daugelis faktų rodo, kad „Uždonė“ buvo parašyta sekant „Sakme“, o tai tik patvirtina „Sakmės“ autentiškumą.

Sąsajos su Lietuva

Kūrinyje pateikiamas panoraminis to meto Rusios vaizdas, iš kurio matyti kylančios Lietuvos galia, jos karo žygiai, siekę ir Severų žemę (prie Lietuvos Severų žemė buvo prijungta vėliau). Lietuviai jau tapo tokiais pat grėsmingais priešais Polockui, kaip polovcai – pietų Rusiai. Polocko kunigaikštystė, „Sakmės“ žiniomis, buvo visiškai sugniuždyta lietuvių antpuolio.

• 
  Po kunigaikščio Igorio mūšio su polovcais
• 
  Kunigaikštienės Jaroslavnos rauda, aut. Vasilijus Perovas
• 
  TSRS pašto ženklas, 1957 m.
• 
  Kunigaikščio Igorio sceninis kostiumas, 1909 m.
• 
  Kunigaikštis Igoris, 1929 m.

Nuorodos

• „Sakmės“ tekstas rusų/anglųk.