Sėdmenys
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sėdmenys (arba užpakalis; lot. nates, clunium arba gluteus) – kūno dalis, esanti užpakalinėje dubens dalyje. Jas sudaro sėdmenų raumenys: gluteus maximus, gluteus medius ir gluteus minimus, tarp kurių yra riebalų sluoksnis. Tai yra dvi maždaug apvalios formos dalys, tarp kurių atsiveria išangė. Žmonėms ir primatams sėdmenys suteikia galimybę sėdėti patogiai, perkeliant kūno svorio centrą ties uodegikauliu (o ne ties kojomis, kaip kad sėdi, pvz., šuo ar katė). Kai kurių tautų žmonėms, ypač moterims, būdinga steatopigija.
Pseudomokslas, kurio pagrindas pranašystėms ir aiškinimams yra sėdmenys, vadinamas rumpologija.
Sėdmenų socialinis vaidmuo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi sėdmenys yra gana arti išangės ir lytinių organų, jie priskiriami intymioms vietoms. Tačiau sėdmenims priskiriamas ne tik erotinis, bet ir nešvarumo atspalvis, kartais – su humoristiniais motyvais. Nuogas užpakalis daugelyje kultūrų susijęs su gėdos jausmu, nors demonstratyvus sėdmenų apnuoginimas dažnai turi provokacinę ar protesto reikšmę. Sėdmenų mušimas vaikams yra gana paplitusi bausmės forma, pvz., plakimas diržu. Sėdmenų lytinis patrauklumas būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims.
Pabrėžiant graikų deivės Afroditės sėdmenų grožį, ji taip pat buvo vadinama Kallipygos, t. y. „turinti gražų užpakalį, sėdmenis“.