Rugsėjo 24

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 268-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Gerardas – Gedvinas – Gedvinė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1609 – baigėsi Salacgryvos (Salio) jūros mūšis;
• 1761 – oficialiai pradėta Telšių Loreto Švč. Mergelės Marijos ir šv. Antano Paduviečio bažnyčios statyba - pašventintas kertinis akmuo (nuo 1926 m. - Telšių katedra);
• 1992 – įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Gimimo dienos

• 1778 m. – Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, Lenkijos karalystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1850 m.).
• 1883 m. – Bronė Lukaševičiūtė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja, skulptorė (m. 1963 m.).
• 1898 m.:
  • Viktoras Burokevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas (m. 1923 m.).
  • Vincas Jasulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1988 m.).
• 1906 m. – Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas (m. 1971 m.).
• 1907 m. – Nikolajus Milenskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (m. 1990 m.).
• 1920 m. – Jonas Kriaučiūnas, Lietuvos agronomas sodininkas. Žemės ūkio mokslų kandidatas (1967 m.) (m. 1986 m.).
• 1922 m. – Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2001 m.).
• 1924 m. – Stasys Žilys, Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (m. 2021 m.).
• 1927 m.:
  • Henrika Hokušaitė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (m. 1989 m.).
  • Marija Bedarfaitė, dainininkė (sopranas) – muzikos mokytoja, chorvedė.
• 1932 m. – Pranas Raščius, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (m. 1987 m.).
• 1933 m. – Pranas Kniūkšta, Lietuvos lituanistas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1941 m. – Ona Skaistutė Idzelevičienė, Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė.
• 1945 m. – Valdemaras Burauskas, Lietuvos ir Anykščių rajono ūkio, sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Bronius Latėnas, pedagogas, Visagino visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Vytautas Jonas Tankevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Eglė Gabrėnaitė, Lietuvos aktorė.
  • Silvestras Gaižiūnas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1951 m. – Antanas Lapukas, pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
• 1954 m.:
  • Gvidas Rutkauskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vaclovas Stapušaitis, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Ivanas Dorošas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Leokadija Počikovska-Janušauskienė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Viktoras Doroševas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Lilija Raudeliūnaitė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
  • Marijona Pelenienė, Lietuvos pedagogė, Akmenės raj. visuomenės veikėja.
  • Sigita Mažeikaitė-Strečen, Lietuvos ir Vokietijos rankininkė, Maskvos olimpinių žaidynių (1980 m.) čempionė.
• 1960 m.:
  • Aidas Marčėnas, lietuvių poetas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Nacionalinės premijos laureatas.
  • Audrius Butkevičius, lietuvių politikas, Kovo 11 d. Akto signataras.
  • Šarūnas Sakalauskas, Lietuvos krepšinio treneris.
• 1962 m.:
  • Alanas Magyla, pedagogas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintautas Zenkevičius, karininkas, generolas majoras, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas (2019–2020 m.) (m. 2021 m.).
• 1965 m. - Pulkininkas Ovidijus Eitminavičius, Lietuvos Kariuomenės Logistikos Valdybos Vadas (2008-2012m.) ir Krašto Apsaugos Generalinis Inspektorius (2012 m. - dabar )
• 1969 m.:
  • Eglė Kuckaitė, Lietuvos grafikė, skulptorė.
  • Kęstutis Kriščiūnas, politologas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1977 m. – Aleksandr Sacharuk, Lietuvos teisininkas, policijos komisaras, politinis veikėjas (Seimo narys).
• 1981 m. – Modestas Vaišnoras, žurnalistas, humoristas (m. 2010 m.).
• 1983 m.:
  • Benas Veikalas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Čekijoje, BK „Prostejov“ komandoje. 2002–2007 metais žaidė Metro valstijos universiteto komandoje, 2007 m. liepą pasirašė sutartį su Kėdainių „Nevėžiu“.
  • Rasa Vitkauskienė, teisininkė, Lietuvos ir Alytaus rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1998 m. – Dominykas Babikas, Lietuvos būgnininkas, muzikantas.

Mirtys

• 1621 m. – Jonas Karolis Chodkevičius, žinomas Lietuvos – Lenkijos karo vadas (nuo 1601 m. lauko etmonas), nuo 1605 m. Lietuvos didysis etmonas ir žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų.^{[reikalingas šaltinis]} (g. 1560 m.).
• 1947 m.:
  • Julija Dvarionaitė-Montvydienė, Lietuvos dainininkė (sopranas), aktorė (g. 1893 m.).
  • Justinas Lelešius, Lietuvos kunigas, Tauro apygardos partizanų kapelionas (g. 1917 m.).
• 1948 m. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1897 m.).
• 1975 m. – Marija Lukaitienė, Lietuvos botanikė dendrologė (g. 1903 m.).
• 1979 m. – Antanas Visminas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1894 m.).
• 1991 m. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (g. 1922 m.).
• 1993 m. – Petras Baubinas, Lietuvos gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 1999 m. – Jonas Čekys, Lietuvos žurnalistas, kultūros darbuotojas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
• 2009 m. – Vladimiras Jefremovas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Algimantas Šatas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris (g. 1946 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1948 – Firmos Honda (Honda Motor Company) įsteigimo diena.
• 1963 – Vakarų Berlyno ir VDR valdžia pasirašė susitarimą, kad 4 kartus per metus būtų atidarytas praėjimas pro Berlyno sieną, kad Vakarų Berlyno gyventojai galėtų lankyti savo gimines Rytų Berlyne.
• 1973 – Bisau Gvinėja ir Žaliojo kyšulio salos paskelbė nepriklausomybę.
• 1991 – Grupė Nirvana išleido savo antrąjį albumą – Nevermind.

Gimimo dienos

• 15 m. – Aulas Vitelijus Germanikas, Romos imperatorius nuo 69 m. balandžio 17 d. iki gruodžio 22 d (m. 69 m.).
• 1856 m. – Liudvikas Varynskis, Lenkijos socialdemokratų judėjimo ideologas ir vadovas (m. 1889 m.).
• 1882 m. – Karl Rapp, vokiečių pramonininkas, Rapp-Motorenwerke steigėjas bei savininkas (m. 1962 m.).
• 1895 m. – Andrė Frederikas Kurnanas, JAV gydytojas, fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1988 m.).
• 1896 m. – Francis Scott Key Fitzgerald, JAV rašytojas (m. 1940 m.).
• 1898 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1968 m.).
• 1900 m. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (m. 1989 m.).
• 1905 m. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1993 m.).
• 1911 m. – Konstantinas Ustinovičius Černenka, Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo (m. 1985 m.).
• 1934 m. – Džonas Braneris, britų mokslinės fantastikos rašytojas (m. 1995 m.).
• 1935 m. – Alfredas Rubikas, Latvijos tarybinis politinis veikėjas.
• 1939 m. – Dieter Schwarz, vokiečių verslininkas.
• 1941 m. – Igoris Jasulovičius, Rusijos teatro ir kino aktorius, režisierius, pedagogas (m. 2023 m.).
• 1949 m. – Pedras Almodovaras, garsus Ispanijos režisierius, dviejų Oskarų laureatas. Nuo 1980 m. sukūrė, vaidino ar režisavo 30 filmų. Jo filmams būdingi melodramų bruožai.
• 1958 m. – Baironas Braunas, amerikiečių politikas, tapęs pirmuoju afroamerikiečiu išrinktu į Bafalo (Niujorko valstija) merus (2005 m., lapkričio 8 d.).
• 1979 m. – Fabio Aurelio Rodrigezas, brazilų futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia neturi klubo. Jis buvo pirmasis brazilas, kuris pradėjo žaisti Liverpulio komandoje.
• 1980 m. – John Arne Semundseth Riise, norvegų futbolininkas, Liverpulio komandos gynėjas-saugas. Pasižymi greičiu ir galingais smūgiais.
• 1981 m. – Andrew (Drew) Melvin Gooden, JAV krepšininkas, Milwaukee „Bucks“ komandos sunkusis kraštas.
• 1984 m. – Melody Thornton, JAV dainininkė, šokėja, ir dainų autorė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.

Mirtys

• 768 m. – Pipinas Trumpasis, frankų majordomas (741–751 m.), nuo 751 m. frankų karalius. Pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius (g. 714 m.).
• 1143 m. – Inocentas II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1130 m. vasario 14 d. iki mirties.
• 1230 m. – Alfonsas IX, Leono karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki mirties., Galisijos karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki 1230 m. rugsėjo 24 d (g. 1171 m.).
• 1812 m. – Petras Bagrationas, karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas (g. 1765 m.).
• 1920 m. – Karlas Faberže, juvelyras (g. 1846 m.).
• 1929 m. – Mahidolas Aduljadedžas, Tailando princas, karaliaus Ramos V sūnus ir karalių Ramos VIII ir Ramos IX (g. 1892 m.).
• 1939 m. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją (g. 1867 m.).
• 1961 m. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotinų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Tarybų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Tarybų Sąjungos agresija (g. 1892 m.).
• 1984 m. – Arija Elksnė, latvių poetė, gydytoja, pedagogė (g. 1928 m.).
• 1993 m. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (g. 1957 m.).
• 1998 m. – Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (g. 1926 m.).
• 2004 m. – Françoise Sagan, prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (g. 1935 m.).