Pereiti prie turinio

Protistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Protista

Vienaląstis pirmuonis (Stylonychia sp.)
su blakstienėlėmis
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eucaryota)
Karalystė: Protistai
( Protista)

Protistai (Protista) – eukarijų karalystė, nepriskiriami gyvūnams, augalams ar grybams. Tai daugiau sistematinė nei natūrali grupė. Daugelis protistų yra vienaląsčiai organizmai, tačiau protistams priskiriami ir daugialąsčiai organizmai, neturintys diferencijuotų audinių. Kolonijinių protistų pavyzdžiu gali būti maurakulis, sudarantis sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos. Viduje susidariusios kolonijos išeina į aplinką motininei kolonijai nusenus ir suplyšus.

Nuo Aristotelio ir Platono laikų vyravo nuostata gyvąją gamta skirstyti tik į augalus ir gyvūnus. 1766 m. K.Linėjus pridėjo trečią grupę, „panašius į akmenis“ (lot. Lapides). Tačiau maždaug 19 amžiuje buvo rasti organizmai, turintys tiek augalų, tiek ir gyvūnų savybių (dažniausiai mikroskopiniai). Atsižvelgdamas į tai, 1860 m John Hogg pasiūlė ketvirtą grupę, Regnum Primigenum arba Protoctista, manydamas, jog evoliucijoje jie atsirado anksčiau nei augalai ar gyvūnai. Protistai buvo galutinai pripažinti atskira karalyste tik apie 1970 m., pirmiausia remiantis elektroniniu mikroskopu gautais duomenimis o vėliau (nuo maždaug 1980 m.) ir molekulinės filogenetikos studijomis.[1]

Ląstelės sandara

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Membrana (sienelės), citoplazma, branduolys, mitochondrijos, ribosomos, virškinamosios vakuolės, pulsuojančios vakuolės ir kt. Ląstelės išorinė membrana sudaryta iš 3 sluoksnių. Kartais ji sukietėja ir virsta pelikule, kuri palaiko pastovią kūno formą. Membrana gali būti labai plona ir formos nepalaikyti. Kai kurie pirmuonys turi išorinį skeletą, sudarytą iš kalcio karbonato arba silicio dioksido. Pelikulė sudaryta iš plazminės membranos ir po ja esančio citoskeleto, kurį gali sudaryti papildomos membranos, mikrovamzdeliai, mikrofilamentai, baltyminės plokštelės. Pirmuonių citoplazma skirstoma į ektoplazmą ir endoplazmą. Ektoplazma yra arčiau sienelės, skaidresnė ir klampesnė, o endoplazma yra skystesnė ir joje yra daugiau intarpų. Citoplazmoje apie maisto dalelę susidaro virškinamoji vakuolė, iš pradžių jos turinys rūgštus, o vėliau – šarminis. Nesuvirškintos dalelės iš organizmo šalinamos pro bet kurią ląstelės vietą, o jei ją gaubia pelikulė – pro specialią angelę – citoproktą. Gėlame vandenyje gyvenantys pirmuonys turi pulsuojačias vakuoles, kuriomis šalinamas vandens perteklius. Pirmuonys gali turėti vieną ar daugiau branduolių. Pirmuonių branduolyje yra karioplazma, chromatinas ir branduolėliai. Chromatiną sudaro DNR ir baltymai, o branduolėlius – RNR ir baltymai.

Teigiama, jog protistai vystėsi ne kurdami sudėtingus audinius, o tobulindami ląstelės sandarą. Pirmuonių ląstelės palyginus su kitų organizmų ląstelėmis yra gana sudėtingos.

Protistai gyvena daugiausia vandenyje. Daugelis vienaląsčių protistų prisitaikę judėti žiuželiais arba blakstienėlėmis, o dalis jų gyvena prisitvirtinę, žiuželius ar blakstienėles naudodami maisto dalelėms iš vandens košti.

Žiuželių neturintys protistai neretai juda ameboidiškai (pseudopodijomis), keisdami ląstelės pavidalą. Dalis pirmuonių turi ilgas ataugas, kuriomis tiesiog plūduriuoja vandenyje.

Protistų reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jais maitinasi žuvys vandenyje, sukelia ligas, naudojami chemijos pramonėje, dumbliai išskiria daug deguonies žuvims.

Dumbliai

Pirmuonys

Gleivūnai

Oomicetai

  1. Taylor, F. J. R. 'M. (2003-11-01). „The collapse of the two-kingdom system, the rise of protistology and the founding of the International Society for Evolutionary Protistology (ISEP)“. International Journal of Systematic and Evolutionary Microbiology. Microbiology Society. 53 (6): 1707–1714. doi:10.1099/ijs.0.02587-0. ISSN 1466-5026. PMID 14657097.