Programėlė
Programėlė (mobilioji programėlė, mobilioji aplikacija (angl. mobile application), slengu – apps’as) – taikomoji programinė įranga, skirta išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams.
Dažniausiai programėlės platinamos programėlių platinimo platformose, iš kurių pirmosios atsirado 2008 m. Platformas dažniausiai valdo mobiliųjų operacinių sistemų savininkai, pavyzdžiui, Apple App Store, Google Play, Windows Phone Store ar BlackBerry World, nors yra ir nepriklausomų, pavyzdžiui, F-Droid arba GetJar. Kai kurios programėlės yra nemokamos, kitas reikia pirkti. Dažniausiai jos parsisiunčiamos iš platformos tiesiai į prietaisą (pavyzdžiui, iPhone, BlackBerry, Android ar Windows Phone), tačiau kartais jas galima parsisiųsti į nešiojamąjį ar stacionarų kompiuterį. 15–30 % nuo mokamų programėlių kainos gauna tiekėjas (pvz., Apple), o likusi dalis atitenka programėlės gamintojui [1]. Tos pačios programėlės kaina, naudojant skirtingus telefonus, gali skirtis. Platinimo platformose esančios parsisiunčiamos programėlės skaičiuojamos šimtais tūkstančių ar net milijonais.
Tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mobiliosios programėlės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius metodus. Tačiau įprastai jos skirstomos pagal pritaikymo mobiliesiems įrenginiams tipą.
Vietinės aplikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visos tam tikrai įrenginio platformai skirtos programos yra žinomos kaip vietinės. Todėl iOS įrenginiui skirta programėlė neveikia Android įrenginiuose. Dėl šios priežasties dauguma įmonių kuria programas kelioms platformoms.
Kurdami vietines progrmėles, profesionalai naudoja geriausius naudotojo sąsajos priemones, kurios leidžia pasiekti geresnį našumą, nuoseklumą ir gerą vartotojo patirtį.
Pagrindinis tokių aplikacijų kūrimo tikslas yra užtikrinti sklandų programėlės veikimą konkrečioje mobiliojoje operacinėje sistemoje.
Didžiausios vietinių aplikacijų platformos:
Mobiliosios saityno aplikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šio tipo programėlės yra kuriamos naudojant standartines HTML, CSS ir JavaScript technologijas. Interneto prieiga paprastai reikalinga tikram veiksmui atlikti ar galimybei naudotis visomis funkcijomis, kurios neprieinamos neprisijungus. Dažniausiai didžioji dalis, ar net visi, duomenys saugomi debesijoje.
Šių programėlių veikimo principas yra panašus į naršyklėje veikiančias interneto svetaines, tačiau yra pastebimai lėtesnė už lygiavertę vietinę aplikaciją. Ji taip pat gali neturėti tokio paties lygio funkcijų kaip vietinė aplikacija.
Hibridinės aplikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hibridinės programos koncepcija yra vietinių ir mobiliųjų saityno programėlių derinys. Į šią kategoriją patenka programos, sukurtos naudojant Apache Cordova, Xamarin, React Native, Sencha Touch ir kitas sistemas.
Šios programos yra sukurtos palaikyti žiniatinklio ir vietines technologijas keliose platformose. Be to, šias programas lengviau ir greičiau kurti, nes naudojama viena kodo bazė, kuri veikia keliose mobiliose operacinėse sistemose.
Nepaisant tokių pranašumų, hibridinių programėlių našumas yra mažesnis. Dažnai skirtingose operacinėse sistemose programėlės vis tiek skiriasi tiek išvaizda, tiek funkcionalumu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Google Play drops commissions to 15% from 30%, following Apple’s move last year“. Techcrunch.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-27.