Pagumburis
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Pogumburis, hipotalamas (lot. hypothalamus) – tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po gumburu[1] (pagal tai ir pavadinimas); joje gausu nervinių ląstelių, atliekančių signalo perdavimo ir sekrecijos funkcijas. Tai yra aukščiausias vegetacinių organizmo reakcijų reguliavimo centras; tai vieta, kurioje kartu reguliuojama tiek nervinė, tiek ir endokrininė veikla. Pogumburio reguliacinė veikla dažniausiai pasireiškia per hipofizę, kuri dar vadinama pogumburio liauka. Taip yra reguliuojamos lytinės liaukos, skydliaukė, antinksčių žievė ir kt.
Pogumburio nervinių ląstelių branduoliuose susidaro liberinai – medžiagos, kurios reguliuoja visus trofinius hormonus (kurie susidaro hipofizės priekinėje dalyje): vieni turi skatinantį poveikį, kiti – slopinantį. Liberinai, dar vadinami atpalaidavimo faktoriumi, yra savotiški universalūs cheminiai veiksniai, perduodantys impulsus į endokrininę sistemą. Pavyzdžiui, lytinė funkcija reguliuojama per gonadotropinus. Pogumburyje yra centrai (toniški), kurie stimuliuoja pastovią priekinės hipofizės dalies hormonų sekreciją, ir centrai (cikliški), reguliuojantys periodišką gonadotropinų sekreciją. Toniškus centrus turi tiek vyrai, tiek ir moterys, o cikliškus turi tik moterys. Tokia pogumburio veiklos diferenciacija nulemiama dar vaisiaus laikotarpyje.
Pogumburio veiklos sutrikimai pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo pažeistų centrų vietos ir pobūdžio.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hipotalamas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-15.