Pėstininkas (šachmatai)

Šis straipsnis apie šachmatų figūrą. Apie karius skaitykite čia.

en passant ir pradiniai pėstininko ėjimai

Pėstininkas – silpniausia šachmatų figūra. Žaidėjai pradeda partiją turėdami po 8 pėstininkus. Algebriniu žymėjimu, baltųjų pėstininkai išdėstyti antroje linijoje a2, b2, c2, …, h2, juodųjų septintoje – a7, b7, c7, …, h7.^[1]

Pėstininkas gali eiti tik į priekį per vieną langelį arba, būdamas pradinėje padėtyje, gali per du langelius slinkti į priekį. Priešininko figūrėlės kirtimas yra kitoks nei kitų figūrų – eidamas tiesiai jis negali kirsti. Pėstininkas gali kirsti priešininko figūras, esančias vienu langeliu toliau į dešinę arba į kairę. Galimas ir kirtimas prasilenkiant (tarpt. en passant). Toks kirtimas galimas tik tada, kai varžovas prieš tai padarytame ėjime paėjo iš pradinės padėties per du langelius. Paveiksliuke toks kirtimas vaizdžiai pademonstruotas. Pėstininkai gali eiti tik į priekį.

Kirsdamas pėstininkas iškrypsta iš tiesaus kelio į gretimą vertikalę ir toliau žygiuoja nauja vertikale. Taip du pėstininkai atsiduria vienas už kito (dvigubi pėstininkai). Tokie pėstininkai silpnesni už greta stovinčius, nes negina vienas kito, yra gana sunkiai ginami kitų pėstininkų ir priekinis pėstininkas blokuoja kelią antrajam. Didmeistrių partijose tarp Alexander Alekhine ir Vladimir Nenarokov (1907) bei John van der Wiel ir Vlastimil Hort (1981) yra buvę net keturi vienas už kito sustatyti pėstininkai.

Pasiekus paskutinę gulstinę vietoj pėstininko galima uždėti bet kokią savos spalvos figūrą (valdovę, bokštą, žirgą arba rikį). Karaliaus statyti arba nieko nekeisti negalima. Dažniausiai pėstininkas keičiamas į stipriausią figūrą, valdovę. Į kitas figūras jis keičiamas jei pakeitus į valdovę gresia patas, arba, priešingai, jau ir valdovė nebepadeda bet pakeitus į kitą figūrą dar galima išprovokuoti patą. Retais atvejais matui greičiau pasiekti naudingesnis žirgas. Apytikrė keitimų statistika didmeistrių partijose (pagal 2006 m. ChessBase) yra tokia: