Odontologija

Odontologija (gr. odontus, kilm. odontos – dantis; gr. logia – mokslas) – medicinos šaka ir mokslas, tiriantis dantis, taip pat kaukolės ir veido dalių aspektus, įskaitant smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį (lot. articulatio temporomandibularis) ir kitas atramines, raumenų, limfines, nervų, kraujagyslių ir anatomines struktūras. Lietuvoje odontologijos praktika yra glaudžiai susijusi su stomatologija – mokslu apie burnos ertmės organų ligas ir jų gydymą. Odontologijos mokslas šakojasi į:

Skersinis danties pjūvis

• Terapinę odontologiją – kietųjų danties audinių ligos ir jų gydymas;
• Endodontiją – pulpos audinių ligos ir jų gydymas;
• Periodontologiją – apydančio ir burnos gleivinės ligos ir jų gydymas;
• Ortopedinę odontologiją – dantų lankų defektai ir jų gydymas protezavimu;
• Ortodontiją – sąkandžio anomalijos ir jų gydymas;
• Burnos chirurgija – burnos organų ligos ir jų gydymas;
• Dantų implantologija – netektų dantų atstatymas implantais;
• Vaikų odontologija – vaikų dantų ligos ir jų gydymas.

Dantų gydymą atlieka odontologų komanda, kurią dažniausiai sudaro gydytojas odontologas ir pagalbiniai gydytojai (odontologų asistentai, burnos higienistai, dantų technikai, terapeutai). Dauguma odontologų dirba privačioje praktikoje (pirminė sveikatos priežiūra), valstybinėse poliklinikose arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigose – kalėjimuose, ginkluotųjų pajėgų bazėse ir kt.

Istorija

Manoma, kad odontologija ir kai kurios medicinos šakos Europos istorijoje kilo iš kirpėjų prekybos. Tačiau, nuo to laiko abi sritys vystėsi, daugiau dėmesio buvo skiriama gyvybės mokslams, įrodymais pagrįstiems tyrimams ir įrodymais pagrįstai praktikai, todėl dabar šios dvi specialybės nėra siejamos.

Odontologijos istorija yra beveik tokia pat sena kaip žmonijos ir civilizacijos istorija; Iki prasidedant agrikultūrai, dantų ėduonis nebuvo didelė žmonių problema, tačiau ūkininkaujančios visuomenės atsiradimas, prieš daugiau nei 10 000 metų koreliavo su dantų ėduonies, skylių dantyse, padidėjimu. Seniausias žinomas odontologijos įrodymas – užkrėstas jauno italo dantis, gyvenusio 13 820–14 160 m. pr m. e., iš dalies išvalytas su titnago įrankiais. Manoma, kad odontologija buvo pirmoji medicinos specializacija, kuri įgijo savo akredituotą laipsnį su savo specializacijomis. Šiuolaikinis įrodymais pagrįsta odontologija reikalauja naudoti aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir įrodymus, kad būtų vadovaujamasi priimant sprendimus, pvz., dantų konservavimą rankiniu būdu, gydymą vandeniu bei fluoru ir fluoro turinčią dantų pastą, kovojant su burnos ligomis, tokiomis kaip dantų ėduonis ir periodontitas, taip pat sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip osteoporozė, cukrinis diabetas, celiakija, vėžys, ŽIV/AIDS, kurios taip pat gali paveikti burnos ertmę.

Kitos įrodymais pagrįstos odontologijos praktikos apima burnos rentgenologiją, kurios metu patikrinama dantų deformacija ar burnos negalavimai, hematologiją (kraujo tyrimus), kuri taikoma siekiant išvengti kraujavimo komplikacijų dantų chirurgijos metu, kardiologiją (dėl įvairių sunkių komplikacijų, kylančių po dantų chirurgijos pacientams, sergantiems širdies ligomis).

Odontologinė praktika

Burnos chirurgas ir jo asistentas atlieka protinio danties šalinimo operaciją.

Odontologija paprastai apima su burnos ertme susijusias praktikas. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, burnos ligos yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema dėl didelio jų dažnumo ir paplitimo visame pasaulyje, o nepalankioje padėtyje esantys asmenys nukenčia labiau nei kitos socialinės ir ekonominės grupės.

Didžioji dalis odontologinių procedūrų atliekamos, siekiant išvengti dviejų dažniausiai pasitaikančių burnos ligų – dantų ėduonies (karieso) ir periodonto ligos (dantenų ligos arba piorėjos) arba jų gydymui. Įprasti gydymo būdai apima dantų atkūrimą, ištraukimą arba chirurginį dantų šalinimą, šaknų obliavimą, endodontinį šaknies kanalų gydymą ir estetinę odontologiją.

Lietuvoje, visi odontologai baigia penkerių metų studijas universitete ir įgyja sveikatos mokslų magistro laipsnį ir gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Gydytojai odontologai taip pat gali baigti rezidentūros studijas, kurios trunka trejus metus, baigę rezidentūros studijas, gydytojai odontologai gali būti įgiję šias kvalifikacijas:

• burnos chirurgo;
• gydytojo odontologo endodonto;
• gydytojo odontologo ortodonto;
• ortopedinės odontologijos;
• periodontologo;
• vaikų odontologo.

Gydytojas odontologas, nebaigęs rezidentūros studijų gali atlikti daugumą dantų gydymo procedūrų, tokių kaip protezavimas, dantų šalinimas, estetinis plombavimas, atlikti rentgenogramas ir diagnostiką ir kt.

Odontologai taip pat skatina burnos ligų profilaktiką laikydami tinkamą higieną ir reguliariai, du ar daugiau kartų per metus, profesionaliai valydami ir įvertindami. Burnos infekcijos ir uždegimai gali turėti įtakos bendrai sveikatai, o burnos ertmės būklė gali rodyti sistemines ligas, tokias kaip osteoporozė, cukrinis diabetas, celiakija ar vėžys. Daugelis tyrimų taip pat parodė, kad dantenų ligos yra susijusios su padidėjusia diabeto, širdies ligų ir priešlaikinio gimdymo rizika. Sąvoka, kad burnos sveikata gali turėti įtakos sisteminei sveikatai ir ligoms, vadinama „sistemine burnos sveikata“.

Išsilavinimas ir licenzija

Johnas M. Harrisas įkūrė pirmąją pasaulyje odontologijos mokyklą Beinbridže, Ohajo valstijoje ir padėjo išpopuliarinti odontologiją kaip sveikatos profesiją. Mokykla atidaryta 1828 m. vasario 21 d., o dabar ten veikia odontologijos muziejus. Lietuvoje dantų gydytojai pradėti mokyti 1922 m. Lietuvos universitete (1930–46 m. – Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–50 m. –Kauno universitetas), nuo 1951 rengiami Kauno medicinos universitete. Pirmasis odontologijos lektorius universitete buvo A. Petrauskas, pirmajai Stomatologijos ir dentiatrijos katedrai, įkurtai 1924, vadovavo P. Stančius. 1922–40 parengti 386 dantų gydytojai.

Tyrimai rodo, kad odontologai ir burnos gydytojai, baigę skirtingų šalių ar net skirtingų odontologijos mokyklų vienoje šalyje, gali priimti skirtingus klinikinius sprendimus dėl tos pačios klinikinės būklės. Pavyzdžiui, odontologai, baigę Izraelio odontologijos mokyklas, gali rekomenduoti šalinti besimptomį pažeistą trečiąjį krūminį dantį (protinį dantį) dažniau nei stomatologai, baigę Lotynų Amerikos ar Rytų Europos odontologijos mokyklas.

Jungtinėje Karalystėje pirmosios odontologijos mokyklos – Londono dantų chirurgijos mokykla ir Metropoliteno odontologijos mokslo mokykla – atidarytos 1859 m. Korėjoje, Taivane, Japonijoje, Suomijoje, Švedijoje, Brazilijoje, Čilėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje odontologas yra sveikatos priežiūros specialistas, turintis kvalifikaciją užsiimti odontologija, gavęs dantų chirurgijos daktaro (DDS) arba odontologijos daktaro laipsnį. Daugumoje Vakarų šalių, norint tapti kvalifikuotu odontologu, paprastai reikia baigti bent ketverių metų magistrantūros studijas ; Europos Sąjungoje išsilavinimas turi būti bent penkerių metų (taip pat yra ir Lietuvoje). Odontologai paprastai baigia nuo penkerių iki aštuonerių metų vidurinį išsilavinimą prieš pradėdami dirbti. Nors tai nėra privaloma, daugelis odontologų pasirenka atlikti stažuotę ar rezidentūrą, sutelkdami dėmesį į konkrečius dantų priežiūros aspektus.

Lietuvoje odontologo specialybės specialistus ruošia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU).

Specializacija

Lietuvoje, pabaigus odontologijos studijas, įgyjamas sveikatos mokslų magistras ir odontologo profesinė kvalifikacija. Neįgijęs jokios aukštesnės kvalifikacijos gydytojas odontologas gali specializuotis estetinio plombavimo ir kitose srityse. Atlikti diagnostiką ir įprastą plombavimą, burnos higieną. Tačiau tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), tiek Vilniaus universitetas (VU) siūlo ir rezidentūros studijas, kuriose gydytojas odontologas gali įgyti aukštesnę kvalifikaciją.

Yra šios gydytojo odontologo specializacijos kryptys:

• Vaikų odontologija – baigus vaikų odontologijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo vaikų odontologo profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo vaikų odontologo licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas vaikų odontologas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojai vaikų odontologai užtikrina visapusišką odontologinę pagalbą kūdikiams, vaikams ir paaugliams, atlieka diagnostiką ir gydymo planavimą.
• Ortopedinė odontologija – baigus ortopedinės odontologijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo odontologo ortopedo profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo odontologo ortopedo licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas odontologas ortopedas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojas odontologas ortopedas geba užtikrinti odontologinę ortopedinę pagalbą vaikams ir suaugusiems atsižvelgiant į Lietuvos medicinos normoje MN 48:2010 apibrėžtas gydytojo odontologo ortopedo teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę, geba atlikti burnos ligų diagnostiką bei efektyvų ortopedinės patologijos gydymo planavimą bei gydymą. Šie specialistai atlieka dantų protezavimą, o tai yra svarbu, kai dantį pažeidžia dantų ėduonis.
• Periodontologija – baigus periodontologijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo periodontologo profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo periodontologo licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas periodontologas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojas periodontologas geba užtikrinti periodontologinę pagalbą bet kokio amžiaus pacientams turimos gydytojo periodontologo profesinės kvalifikacijos ribose. Šios srities specialistai gydo apydančio bei dantenų ligas.
• Ortodontija – baigus ortodontijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo ortodonto profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo ortodonto licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas ortodontas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojas ortodontas geba užtikrinti visapusišką ortodontinę pagalbą kūdikiams, vaikams ir paaugliams ir suaugusiems, atlikti ortodontinių anomalijų diagnostiką bei efektyvų gydymo planavimą, atlikti profilaktines ir gydomąsias procedūras. Gydytojai ortodontai atlieka dantų tiesinimo, netaisyklingo sąkandžio diagnostiką ir gydymą.
• Endodontologiją – baigus endodontologijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo endodontologo profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo endodontologo licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas endodontologas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojas endodontas geba užtikrinti visapusišką endodontologinę pagalbą vaikams ir suaugusiems, atlikti endodontionių ligų diagnostiką bei efektyvų gydymo planavimą, atlikti profilaktines ir gydomąsias procedūras. Šios srities specialistai diagnozuoja ir gydo dantų kanalų ligas.
• Burnos chirurgija – baigus burnos chirurgijos rezidentūrą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo burnos chirurgo profesinė kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybinėje ir privačioje praktikoje. Gydytojo burnos chirurgo licenciją išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai, pateikus rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą. Gydytojas burnos chirurgas taip pat gali dirbti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose. Gydytojas burnos chirurgas geba užtikrinti visapusišką odontologinę chirurginę pagalbą skirtingų amžiaus grupių pacientams (nuo vaikų iki suaugusiųjų), atlikti burnos ligų diagnostiką bei efektyvų gydymo planavimą, atlikti profilaktines ir gydomąsias procedūras. Šios srities specialistai atlieka dantų rovimo, alveolito, perikoronarito gydymo, danties šaknies rezekcijos,  apmutacijos ar prailginimo operacijos, implantacijos, kaulo priauginimo ir sinuso pakėlimo operacijas.