Minesota
| Minesota Minnesota | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Sent Polas | ||||||
| Apygardos | 87 | ||||||
| Įkūrimo data | 1858 m. | ||||||
| Gubernatorius | Mark Dayton | ||||||
| Gyventojų | 5 707 390 (21) | ||||||
| Plotas | 225 136 km² (12) | ||||||
| - vandens % | 8,4 % | ||||||
| Tankumas | 25 žm./km² (30) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Erelio kalnas (701 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-MN | ||||||
| Tinklalapis | state.mn.us | ||||||
 Vikiteka |
MinesotaVikiteka | ||||||
Minesota (angl. State of Minnesota) – 32-oji JAV valstija, esanti šalies Vidurio Vakarų šiaurėje, Kanados pasienyje. Sostinė – Sent Polis, didžiausias miestas – Mineapolis. Valstijos plotas – 225,1 tūkst. km².
Valstija įkurta 1858 m. gegužės 11 d. iš rytinės Minesotos teritorijos dalies ir nedidelės Viskonsino teritorijos dalies. Du trečdaliai valstijos gyventojų gyvena vadinamojoje „miestų-dvynių“ – Mineapolio ir Sent Polio aglomeracijoje, čia įsikūrusios ir stambesnių įmonių centrinės būstinės.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minesota yra šiauriausia JAV valstija po Aliaskos. Jos dalis, vadinama Šiaurės vakarų kampu (Northwest Angle), yra vienintelė pagrindinės JAV dalies vieta, esanti šiauriau 49 ° šiaurės platumos. Valstijos šiaurės rytų dalis siekia Aukštutinio ežero krantus.
Minesotos paviršius – kalvota lyguma. Rytinę dalį užima Centrinės lygumos. Šiaurės rytuose – Mesabio, Vermiliono kalnų grandinės, Miskvos kalnai (ten stūkso aukščiausias valstijos taškas – Erelio kalnas, 701 m). Daug urvų; smiltainio urvas Fauntinas – prie Sent Paulio, Čutso – prie Mineapolio.[2] Daug kur į paviršių išeina gneisinės uolienos (Kanados skydo pakraštys).
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –18 °C (šiaurės vakaruose) iki –10 °C (pietuose), liepos nuo +16 °C (šiaurės rytuose) iki +23 °C (pietuose). Per metus iškrinta nuo 500 mm (šiaurės vakaruose) iki 750 mm (pietryčiuose) kritulių.[2] Žiemomis būdingas smarkus sniegas, pūgos, stiprūs vėjai, vasaromis neretos audros, škvalai, tornadai.
.jpg)
_10_(23143467920).jpg)
.jpg)
.jpg)
Didžioji valstijos dalis patenka į Misisipės baseiną. Minesotoje, Aitaskos ežere, prasideda pati Misisipė, o per valstiją teka jos intakai Minesota su Čipeva, Sent Krojus. Šiaurinė dalis priklauso Arkties vandenyno Hadsono įlankos baseinui – teka Šiaurės Red Riveris, Reini Riveris. Dar nedidelė dalis priklauso Šv. Lauryno upės baseinui – Sent Luisas, įtekantis į Aukštutinį ežerą. Minesota vadinama „dešimties tūkstančių ežerų“ valstija – čia jų telkšo ~12 000.[2] Be Aukštutinio ežero pakraščio dar tarp didžiausių paminėtini Miškų ežeras, Lietaus ežeras, Raudonasis ežeras, Mil Lakso ežeras, Dėlių ežeras, Vinibigošišas, Vermiliono ežeras, Kabetogama ir kt. Daug pelkių.
Miškai užima 34,7 % Minesotos teritorijos.[2] Daugiausia miškų yra valstijos šiaurės rytuose; auga pušys, eglės, beržai, tuopos, ąžuolai, klevai. Gausu saugomų teritorijų: Vojažerių nacionalinis parkas, Itaskos gamtinė erdvė, Čipevos, Aukštutinio ežero nacionaliniai miškai, Agasizo pelkė (draustinis) ir kt.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji dalis gyventojų yra kilę iš Šiaurės Europos (ypač norvegų ir švedų) ir vokiečių imigrantų, tačiau per pastaruosius dešimtmečius etninė įvairovė išaugo valstijai pasipildžius naujais imigrantais iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos.
Gyventojai susitelkę Mineapolio–Sent Polio aglomeracijoje. Kitur, ypač šiaurėje ir vakaruose gyvenama labai retai.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 81,2 % (daugiausia vokiečių, norvegų, airių, švedų, anglų kilmės)
- afroamerikiečiai – 7,3 % (nemažai somalių)
- azijiečiai – 5,5 % (hmongai, vietnamiečiai, indai, kinai)
- lotynoamerikiečiai – 5,1 % (meksikiečiai, puertorikiečiai, kubiečiai)
- indėnai – 1,1 % (dakotai, odžibviai)
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenys[3]
- Mineapolis (429,9 tūkst. gyv.)
- Sent Polis (311,5)
- Ročesteris (121,3)
- Blumingtonas (89,9)
- Dulutas (86,7)
- Bruklin Parkas (86,4)
- Plimutas (81,0)
- Vudberis (75,1)
- Meipl Grovas (70,2)
- Bleinas (70,2)
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minesotos valstija yra viena iš didžiausių geležies rūdos gavėjų šalyje. Granito, smėlio, žvyro gamyba valstijoje taip pat yra viena iš pirmųjų šalyje. Kviečiai, anksčiau buvę pagrindinis Minesotos žemės ūkio kultūra, dabar yra lenkiami tokių kultūrų kaip kukurūzai, sojų pupelės, taip pat veisiami galvijai.
5-ame dešimtmetyje gamyba pralenkė žemės ūkį, kaip pagrindinė pelno nešėja. Pagrindiniai pramonės produktai valstijoje yra įvairūs įrengimai, elektronikos, popieriaus, stiklo, molio, akmens produktai, chemikalai.
Prie Minesotos pramonės klestėjimo prisideda upės, kuriomis plukdomos prekės.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Minesota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ USA: Minnesota, citypopulation.de
| |||||