Mencijus
Meng Dzi (vakaruose žinomas kaip Mencijus, kin. 孟子, pinyin: Mèng Zǐ, 372–289 m. pr. m. e. dabartinėje Šandongo provincijoje) – vienas žymiausių kinų filosofų, konfucianizmo šalininkas, žymiausias po Konfucijaus.
Filosofija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mencijus manė, jog visi žmonės yra iš esmės geri ir turi savyje gebėjimą siekti tobulėjimo, jeigu tik to nori. Be to, savęs tobulinimo ribos yra beveik begalinės, tai galima daryti visą gyvenimą. Nors jis neatmetė, jog aplinka daro įtaką žmonėms, tuo pačiu teigė, kad norintys išlikti moralūs, gali tai padaryti nepaisant jokių aplinkybių.
Kaip ir Konfucijus, Mencijus siekė socialinės reformos tuometinėje Kinijoje. Tai jis darė siūlydamas keisti požiūrį į pelną, savanaudiškumą, turtą ir galią, šių dalykų neatsisakant, bet įtraukiant į moralinę sistemą, kurioje akcentuojamas teisingumas, visuomeniškumas, gerovė ir gebėjimas daryti įtaką. Mencijus siūlė esantiems valdžioje žvelgti plačiau ir gerinti santykius su aplinkiniais, užsiimti labdara. Anot jo, tik tuomet jie galės išsaugoti savo galią, turtus ir bus įtakingi kitų akyse.
Mencijus manė, kad žmonės yra svarbesni už valstybę, o valstybė svarbesnė už valdovą. Liaudis gali kritikuoti valdančiuosius ar net juos pašalinti, jeigu jie nėra tinkami.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kathleen Kuiper. The Culture of China. Rosen Pub Group, 2010, p. 72-74