Manganitas
| Manganitas | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, Oksidų klasė |
| Cheminė formulė | MnO(OH) |
| Identifikacija | |
| Spalva | nuo tamsaus plieno pilkumo iki juodos; peršviečiant raudonrudis. pilkai baltas su rudu atspalviu, su kraujo raudonumo vidiniais atspindžiais atspindėtoje šviesoje. |
| Brėžis | raudonrudis, iki juodo |
| Kristalo sistema | monoklininė, pseudoortorombinė |
| Skalumas | tobulas ar geras |
| Lūžimai | nelygus |
| Kietumas pagal Moso skalę |
4,0 |
| Blizgesys | submetališkas |
| Lūžio rodiklis | nα = 2,250(2) nβ = 2,250(2) nγ = 2,530(2 |
| Specifinis tankis | 4,29–4,34 |
Manganitas (angl. manganite) – mineralas, sudarytas iš mangano oksido hidroksido (MnO(OH)), besikristalizuojančio monoklininėje sistemoje pseudoortorombiškai.[1] Manganito kristalai yra prizmiški, giliai sluoksniuoti, sluoksniai lygiagretūs išilginei ašiai. Kristalai dažnai susigrupuoja sudarydami paketus. Spalva būna nuo tamsaus plieno pilkumo iki geležies juodumo. Blizgesys deimantinis, submetalinis. Brėžis tamsiai raudonrudis. Kietis 4,0 (Moso skalė). Tankis 4,3. Tobulai skyla lygiagrečiai angl. brachypinacoid ašiai ir mažiau tobulai skyla lygiagrečiai prizmių plokštumoms. Pasitaiko kristalų dvynių.
Mineralas turi 89,7% mangano seskvioksido. Tirpsta druskos rūgštyje ir išskiria chloro dujas.
Nors žinomas dar nuo 1772 m. vadintas įvairiais pavadinimais, pirmą kartą pavadintas manganitu 1827 m. W. Haidinger publikacijoje.[2]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manganitas pasitaiko kartu su kitais mangano oksidais kaip nuosėdos, susidarančios cirkuliuojant kritulių vandeniui dūlėjimo sąlygomis molio kloduose ir laterituose. Formuojasi žematemperatūriu hidroterminiu būdu geologinėse gyslose, asocijuotai su tokiais mineralais, kaip kalcitas, baritas, sideritas, taip pat dažnai tokiais mineralais kaip piroliuzitas, braunitas, hausmanitas, getitas.[1][3]
Manganitas aptinkamas:
- Ilfelde (Harcas, Vokietija). Čia manganitas neretai sudaro gražius kristalinius darinius[4] ten, kur mineralas būna kartu su kalcitu ir baritu gyslose, kertančiuose porfyrus.
Manganito kristalai taip pat aptinkami:
- Vokietijoje: Ilmenau (Tiuringija), Noikirche (ties Selesta, Elzase);
- D. Britanijoje: Graname ties Towie (Aberdynšyras) ir Upton Pyne ties Ekseteriu;
- JAV: Negaunee (Mičiganas),
- Australija: Pilbarra (Vakarų Australija).
- Kanada: Atikokan (Ontarijas) ir Naujojoje Škotijoje.
Manganitas kaip mangano rūda yra žymiai retesnė negu piroliuzitas ar psilomelanas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Handbook of Mineralogy
- ↑ Palache, Charles, Harry Berman and Clifford Frondel, The System of Mineralogy V.1, p. 646, Wiley, 7th ed., 1944
- ↑ Klein, Cornelis and Cornelius S. Hurbut, Jr., Manual of Mineralogy, Wiley, 20th ed., 1985, p. 317 ISBN 0-471-80580-7
- ↑ T. P. Moore, Famous Mineral Localities: Ilfeld, Harz Mountains, Thuringia, Germany, The Mineralogical Record, vol. 41, no. 6, 2010.
