Pereiti prie turinio

Manfredonija

Koordinatės: 41°38′0″ š. pl. 15°55′0″ r. ilg. / 41.63333°š. pl. 15.91667°r. ilg. / 41.63333; 15.91667 (Manfredonija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manfredonija
it. Manfredonia
Manfredonija
Manfredonija
41°38′0″ š. pl. 15°55′0″ r. ilg. / 41.63333°š. pl. 15.91667°r. ilg. / 41.63333; 15.91667 (Manfredonija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Apulija Apulija
Provincija Fodžos provincija
Įkūrimo data 1256 m. balandžio 23 d.
Gyventojų (2009) 57 215
Plotas 356,93 km²
Tankumas (2009) 160 žm./km²
Altitudė 5 m
Tinklalapis [1]
Vikiteka Manfredonija

Manfredonija (it. Manfredonia) – miestas pietų Italijoje, Apulijos regione. Manfredonija įsikūrusi Italijos pietryčiuose ant Adrijos jūros kranto, prie Gargano kalno, ir suteikia savo pavadinimą įlankai.

Vieta, kurioje šiuo metu yra Manfredonija, buvo įkurta senovės graikų karaliaus Diomedo.

189 m. pr. m. e. Sipontas tapo piliečių kolonija, kai miestą užkariavo romėnai. Tai buvo uostas kelių sankirtoje, kurių vienas vedė po Adrijos jūros pakrantę, kitas per miestus tokius kaip Arpa, Luceria, Aecae ir Aequum Tuticum, susijungiantys prie Benevento į Via Appia. 663 m. po K. Siponto miestą užkariavo ir sunaikino slavai. 9-ajame amžiuje, trumpam laikui Sipontas buvo saracėnų valdžioje. 1042 m. normanai pavertė Sipontą vienos iš jų dvylikos apskričių centru. Po 1223 m. žemės drebėjimo Siponto miestą palikto jo gyventojai. Šiuolaikinį Manfredonijos miestą į šiaurę nuo senovės Siponto griuvėsių pastatytė karalius Manfredas, tarp 12561263 metų. 1528 m. Manfredonija sugebėjo pasipriešinti Prancūzijos išpuoliams, kuriems vadovavo Lautrec vikontas. 1620 m. miestas buvo sunaikintas turkų.

Manfredonijos peizažas

Po Turkijos invazijos iš miesto teliko maža Šv Marko bažnyčia, dalis pilies ir senovės sienos. Padedant kardinolui Bordžijai miestas pamažu buvo atstatomas. 1624 m. buvo atstatyta katedra, o 1644 m. pastatyta naujoji seminarija. Miesto atstatymui labai daug padėjo arkivyskupas kardinolas Orsinis (kuris vėliau tapo Popiežiumi Benediktas XIII). 1737 m. Manfredonijoje gyveno 536 gyventojai, o po 12 m. – jau 3238 gyventojai. Visuomenės švietimui 1754 m. mieste buvo tik vienas mokytojas, kurio darbo užmokestis siekė 12 dukatų per metus. Pirmasis Manfredonijos miesto žemėlapis buvo pagamintas 1787 m. balandžio 22 d. 1835 m. buvo užbaigtas kelias tarp Manfredonijos ir Fodžos. Tais pačiais metais miesto viduje buvo nutiesta daugelis kelių grįstų akmenimis. Taip pat šiuo laikotarpiu buvo nutiesta daugelis kitų tarpmiestinių kelių bei pagerintas jau turimas uostas, tai sukūrė palankią situaciją vystytis verslui, tad miestas pradėjo plėstis ir augti.

1910 m. nuo rugpjūčio 19 iki spalio 31 d. mieste kilo choleros epidemija. Gyventojai pradėjo labiau rūpintis sanitarija ir higiena norėdami užkirsti kelią ligai, gydytojai ir daugelis jaunų gyventojų susitelkė drauėn ir suformavo asociaciją, kuri vadinosi „Žaliasis kryžius“.

Manfredonija buvo pirmasis Italijos miestas, kurį per pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. gegužės 24 d pradėjo bombarduoti Austrijos laivynas.

Paminklai ir lankytinos vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manfredonijos pilis – Pastatyta karaliaus Manfredo iš Sicilijos. Dabartinis pilies vaizdas – tai kelių pertvarkymų ir rekonstrukcijų per skirtingas epochas rezultatas. Iš pradžių pilies struktūra buvo keturkampis su jį supančia siena ir penkiais dideliais bokštais, skirtais miesto gynybai. Šiuo metu iš originalių bokštų išliko tik vienas (pietryčiuose). Po 1528 m. Prancūzijos išpuolių maršalas Lautrec pakeitė šiaurės vakarų bokštą, jame įsitvirtino bastionai. 1620 m. pilį užkariavo turkai, to priežastis – šaunamųjų ginklų trūkumas. XVIII a. pastatas buvo naudojamas kaip kareivinės ir kalėjimas. Šiuo metu pilyje įkurtas archeologijos muziejus.

Manfredonijos katedra

Katedra – pradėta statyti 1270 vasario 7 d ir baigta 1274 m. 1620 m. kaip ir visas miestas buvo sugriauta turkų. 1700 m. atstatyta.

Manfredonijos katedroje saugoma šventa Dievo Motinos Siponto ikona ir Šv Lorenzo Maiorano relikvijos.

Santa Maria Maggiore di Siponto.