Malavis

Malavio Respublika angl. Republic of Malawi čev. Dziko la Malaŵi
Vėliava Herbas
Malavis žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, čičeva
Sostinė	Lilongvė
Didžiausias miestas	Lilongvė
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Vice prezidentas  • -	Lazarus Chakwera Saulos Chilima -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	118 480 km2 (99) 20,6 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	18 298 679 (64) 128,8 žm./km2 (86)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2011 13,9 mlrd. $ (133) 860 $ (-)
Valiuta	Malavio kvača (MWK)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +2 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1964 m. liepos 6 d.
Interneto kodas	.mw
Šalies tel. kodas	265

Malavio Respublika (angl. Malawi) – nedidelė pietų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, nors prekyba su kaimynėmis vyksta pro didžiulį Malavio ežerą, kurį yra pasidalinusios 3 valstybės. Dar kitaip ši valstybė vadinama Njasalandu, nes XX amžiaus pradžioje šioje valstybės teritorijoje buvo Njasalando Britų imperijos protektoratas, kurioje toliau išsivystė Malavio Respublika. Malavis ribojasi su šiomis valstybėmis: Zambija, Mozambiku ir Tanzanija. Turistų ir kitų keliautojų Malavis vadinamas karštąja Afrikos širdimi, nes šioje valstybėje dažnai pasiekiami rekordiniai karščiai, kas yra neįprasta dykumomis nenusėtoje valstybėje.

Istorija

Malavio teritorija priklauso Afrikos savanų valstybių kultūrinei zonai. Iki pat X amžiaus dabartinėje Malavio teritorijoje gyveno tik įvairios medžiotojų-klajoklių gentys, vadinamieji akafulai. X a. čia iš šiaurės ėmė plūsti bantai, kurie įsikūrė ir ėmė telktis į gentis. Apie 1500 metus gentys susibūrė ir įkūrė Maravio imperiją, kuri be dabartinio Malavio taip pat valdė teritorijas šiaurės vakarų Mozambike bei rytų Zambijoje. Jos valdovai titulavosi karongais.

Imperiją sudarė giminingomis bantų kalbomis kalbančios gentys, tokios kaip čevai, tumbukai, njandžai, nsengai ir sengai. Jie visi bendrai vadinosi amaraviais. Imperija palaikė ryšius su pakrante, kur prekiavo su arabų pirkliais, daugiausia per Mozambiko uostą.

XVI a. Malavis ėmė prekiauti su portugalų kolonistais, kurie kolonizavo dabartinio Mozambiko centrines teritorijas palei Zambezės upę. Jų įkurtas miestas Tetė tapo vienu svarbiausiu prekybos punktu, per kurį portugalai prekiavo su amaraviais. Portugalai atvežė naują žemės ūkio kultūrą kukurūzą, kuri čia greitai prigijo. Iš vietos gyventojų portugalai supirkinėjo dramblio kaulą, geležį ir vergus.

Didžiausias Malavio suklestėjimas buvo XVII a., o vėliau jos galybė silpo dėl vidinių konfliktų ir išorinių tautų puldinėjimų. Imperiją galutinai sunaikino barbariškos ngonių gentys, kurios mfekanės tautų kraustymosi laikais užplūdo regioną. Jų vadas buvo Zvengendaba. Panašiu metu iš rytų migravo jao gentys, kurios apsigyveno Malavio pietrytinėje dalyje. Jao priėmė islamą iš pakrantės suahilių pirklių ir buvo svarbūs tarpininkai arabams skverbiantis į Maravio teritorijas. Malavio ežere įkurtas Nchotakotos uostas tapo svarbiu vergų prekybos centru, iš kur musulmonų prekeiviai gabendavo vergus.

1859 m. Malavį pasiekė britų tyrinėtojas D. Livingstonas. 1891 m. Britų imperija užėmė dabartinio Malavio teritorijas ir jas administravo kaip Centrinės Afrikos protektoratą. 1907 m. pavadinimas pakeistas į Njasalandą. Šio protektorato tautos ne kartą sukilo prieš britų valdžią. Britai aktyviai skleidė krikščionybę, kuri gana sparčiai įsigalėjo daugumos gyventojų tarpe.

1964 m. liepos 6 d. Njasalandas paskelbė nepriklausomybę nuo Britų imperijos ir pasivadino Malaviu, istorinės imperijos garbei. Pirmuoju prezidentu tapo Hastings Banda, kuris netrukus tapo vienvaldžiu, pasiskelbė prezidentu iki gyvos galvos ir uždraudė visas partijas. Jo valdymo metu, kuris tęsėsi iki 1994 m., buvo įtvirtintas asmenybės kultas, diktatūra, viešpatavo griežta cenzūra. Šių priemonių dėka Bandai pavyko išsaugoti stabilumą ir tam tikrą ekonominį augimą šalyje.

Besibaigiant Šaltajam karui, Malavyje prasidėjo demokratizacijos judėjimas, o spaudžiant iš apačios buvo suorganizuotas referendumas dėl šalies ateities. 1993 m. didžiajai daliai gyventojų balsavus už demokratišką šalį, kitais metais įvyko pirmieji laisvi rinkimai, kuriuose prezidentu išrinktas Bakili Muluzi (perrinktas 1999 m.). Kadangi Muluzi buvo jao tautybės musulmonas, didėjo nepasitenkinimas krikščionių daugumos tarpe.

2004 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo krikščionis Bingu wa Mutharika, o 2012 m. jam mirus nuo širdies smūgio, prezidente tapo Joyce Banda. 2014 m. Banda pralaimėjo prezidento rinkimus Peteriui Mutharikai, buvusio prezidento broliui. Po 2020 m. rinkimų prezidentu tapo Lazarus Chakwera., nes Konstitucinis teismas anuliavo 2019 m. rinkimų rezultatus, pagal kuriuos laimėjo Peteris Mutharika.

Politinė sistema

Malavis yra daugiapartinė demokratinė respublika, kurioje daugiausia galios turi Malavio prezidentė Joyce Banda. Konstitucija buvo galutinai priimta 1995 m. gegužės 18 d. Vyriausybė yra sudaryta iš vykdomųjų, įstatymų leidžiamųjų ir teisminių sričių. Vykdomoji valdžia yra prezidentas, viceprezidentas, parlamento pirmininkas.

Prezidentas yra renkamas kas penkerius metus, o viceprezidentą jis pats išsirenka. Valstybė gali turėti ir du viceprezidentus, bet pagal Malavio konstituciją antrasis turi būti kitos partijos narys. Vyriausybės ministrus išrenka tik valstybės prezidentas. Malavio parlamentas (Malavio nacionalinė asamblėja ir Malavio senatas) yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Parlamentą irgi renka penkeriems metams. Visoje valstybėje yra iš viso 9 politinės partijos, o 2 iš jų yra valdančiųjų partijos, t. y. Malavio kongreso partija ir Jungtinis demokratijos frontas. Teisminė sritis yra grindžiama anglų modeliu ir susideda iš aukščiausiojo apeliacinio teismo ir bendrųjų, komercinių bei konstitucinių teismų arba kitaip aukščiausiojo teismo.

Administracinis suskirstymas

Malavio žemėlapis

Saulėlydis ties Maklyro kyšuliu

Zombos plokščiakalnis

Malavis yra suskirstytas į 3 regionus ir 28 rajonus.

Centrinis regionas	Šiaurės regionas	Pietų regionas
Dedza	Čitipa	Balaka
Dova	Karonga	Blantairas
Kasungas	Likoma	Čikvava
Lilongvė	Mzimba	Mačinga
Mčindži	Nkhata Bėjus	Mangočis
Nkhotakota	Rumfis	Mulandžė
Nitčau		Mvanza
Nitčisi		Nsandžė
Salima		Thjolas
		Folombė
		Zomba
		Nenas

Geografija

Malavio valstybė išsidriekusi pagal vakarinį Malavio ežero (Njasos) krantą. Paviršių sudaro daugiausia plokščiakalniai (Njikos, Zombos) ir aukštumos, kurių būdingas aukštis 1000–1500 m, aukščiausias yra pietuose stūksantis Mulandžės masyvas, iškylantis iki 3002 m aukščio (Sapitvos k.). Žemesnis paviršius yra tik pietinėje šalies dalyje, aplink Širės slėnį ir ties piečiausiu Širės slėnio tašku nusileidžia iki 37 m.

Šalies teritorija patenka į Zambezės baseiną. Svarbiausia Malavio upė yra Širė, kuri jungia Malavio ežerą su Zambeze. Kitos didesnės upės, tekančios į Malavio ežerą yra Dvangva, Bua, Rukuru, Songvė. Pietryčiuose telkšo dar keletas stambesnių ežerų – Čilva, Malombė, Čiuta (šis ežeras priklauso Ruvumos baseinui).

Būdingi savanų kraštovaizdžiai, kur vyrauja dygūs dryžmedžių (Brachystegia) krūmynai, baobabų ir akacijų giraitės, aukštikalnėse auga lapus metančių augalų tropiniai miškai, kalnų stepės. Yra 5 nacionaliniai parkai (Malavio ežero nacionalinis parkas – pasaulio paveldo objektas).

Klimatas

Klimatas subekvatorinis, musoninis su lietinguoju laikotarpiu nuo lapkričio ar gruodžio iki kovo–balandžio bei sausringa žiema. Vidutinės mėnesio temperatūros yra nuo 14–19 °C liepą iki 23–27 °C lapkritį. Aukštumose žiemos naktimis temperatūra gali nukristi iki 6–9 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis žemumose 750–1000 mm, aukštikalnėse – 2000–2500 mm.

Ekonomika

Malavis yra viena iš prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kukurūzai, medvilnė, sorai, ryžiai, riešutai, manijokai, bulvės. Tabakas, arbata, cukranendrė, tungų aliejus auginami dideliuose plotuose. Auginami naminiai paukščiai, avys, galvijai, kiaulės. Su kitų šalių pagalba Malavis pradėjo žemės ūkio produktų plėtojimo programą.

Šalyje yra mažos žvejybos ir miško produktų pramonės. Nėra išgaunamos mineralinės iškasenos, bet buvo rasta boksitų, urano ir anglies. Keletas Malavio gamintojų apdirba žemės ūkio produktus, medieną, gamina alkoholinius gėrimus, tekstilę, statybines medžiagas.

Eksportuojamas tabakas, arbata, cukrus, kava, riešutai, miško produktai. Importuojami maisto, naftos produktai, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pietų Afrika, Vokietija, JAV, Japonija.

Demografija

Malavyje gyvena virš 15 mln. gyventojų, jų 2009 m. skaičius augo 2,75 %. Manoma, kad 2050 m. šalyje bus virš 45 mln. gyventojų.

Malavyje gyvena 10 pagrindinių etninių grupių: ngondžiai (niakjusai), tumbukai, tongai, čevai, ngoniai, jao, njandžai, lomviai, kokolai, senai. Yra europiečių ir azijiečių kilmės gyventojų. Pagrindinės kalbos yra čevų, kuria kalba 57 % gyventojų (jos niandžų dialektu 12,8 %), jao kalba – 10,1 %, tumbukų kalba – 9,5 %. Kitos vietinės kalbos: lomvių, kurią vartoja 250 tūkst. šalies pietryčiuose, kokolų, turinti 200 tūkst. kalbančiųjų pietryčiuose, lambjų, vartojama 45 tūkst. gyventojų šiaurės vakaruose, ndalių su 70 tūkst. vartotojų, niakjusų-ngondžių, kurią vartoja 300 tūkst. šiaurės Malavyje. Senų kalbą vartoja 270 tūkst. Malavio gyventojų pietuose, o tongų – 170 tūkst. šiaurėje.

Religija

Duomenys apie Malavio religiją labai varijuoja. Malavio religijos projektas, vadovaujamas Pensilvanijos universiteto 2010 m., teigia, kad 68 % Malavio gyventojų yra krikščionys, 25 % musulmonai, o likusieji pripažįsta kitas religijas. Didžiausios Malavio krikščionių grupės yra Romos katalikai ir Centrinės Afrikos presbiterionai, turintys 1,3 mln. narių. Tai didžiausia reformatų grupė šalyje. Be to Malavyje yra mažesnės anglikonų, baptistų, evangelikų, adventistų grupės. Dauguma musulmonų yra sunitai. Šalyje yra rastafarių, hinduistų, bahajų ir 300 žydų. Malavyje yra 4 % ateistų, bet prie jų gali būti priskirti išpažįstantys vietines Afrikos religijas.

Kita informacija

• Malavio ryšiai
• Malavio transportas
• Malavio karinės pajėgos
• Malavio tarptautiniai santykiai
• Malavio šventės

Nuorodos

Vikižodynas