Ligatūra (poligrafija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Ligatūra (reikšmės).

Ligatūra, poligrafijoje – dviejų ar daugiau rašto ženklų sujungimas į vieną rašto ženklą. Paprastai ligatūrą sudaro ją sudarančių ženklų elementai, sujungti tarpusavyje.

Įvairūs gretimų ženklų sujungimai naudoti dar šumerų dantiraščiuose, ilgainiui iš įvairių jungtinių ženklų susidarė nepriklausomi ženklai. Lotyniškoje abėcėlėje ligatūros dažnai sudaromos stilistiniais tikslais, pavyzdžiui, sudarant junginį fi (žr. rašmenų sanglauda). Kitos lotyniškuose raidynuose pasitaikančios ligatūros, dabar žinomos kaip atskiri ženklai, yra raidė W (UU sąjunga), Æ (AE sąjunga), Œ (OE sąjunga), ß (SS sąjunga). Daugelį seniau egzistavusių ligatūrų palaipsniui pakeitė diakritiniai ženklai, pvz., nn – ñ, aa – å, ae – ä, oe – ö, ue – ü, cz – ç ir kt. Ženklas & irgi susidarė sujungus raides et, lotynų kalboje reiškiančias „ir“. Olandų digrafas IJ kartais irgi laikomas ligatūra.

Ligatūros ypač dažnos brahmi raštų šeimos raštų sistemose. Devanagari rašte visos priebalsės, jungdamosis tarpusavyje sudaro ligatūras, todėl jų bent teorinių variantų gali būti labai daug. Beveik visos ligatūros sudaromos sujungiant ženklų charakteringasias dalis, pvz., न + ख = न्ख, tačiau yra nemažai išimčių.

Kirilicoje taip pat yra keletas ligatūrų: raidė Ы (ery, y) susidarė iš raidžių Ь (er', minkštumo ženklas) ir І (i), Ю (ju) – iš raidės І ir digrafo Ѹ (uk), pastarasis savo ruožtu kilęs iš raidžių О (on) ir Ѵ (ižica). Senovėje buvo dar naudojamos ligatūros: Ѿ (ot) – Ѡ (omega) + T (tverdo), Ѥ (jotuota е) – І + Е (Є) (est'), Ꙗ (jotuota а) – І + А (az), Ѩ (jotuotas mažasis jusas) – І + Ѧ (mažasis jusas), Ѭ (jotuotas didysis jusas) – І + Ѫ (didysis jusas). Nuo XIX a. balkanų slavų kalbose naudojamos ligatūros Љ (lje) ir Њ (nje), esančios raidžių Л ir Н bei raidės Ь sąjunga.

Standartiniame arabų rašte ligatūrų nėra, tačiau ženklų formos kinta priklausomai nuo jų padėties žodyje. Tuo tarpu iš arabų rašto sudarytame urdu rašte ligatūrų gausu.

Ligatūromis gali būti laikomi ir kinų hieroglifai, kuriuose sukomponuojama daug paprastesnių ženklų.

Devanagari ligatūra द्ध्र्य (ddhrya), kurioje sujungti 4 ženklai – द् + ध् + र् + य
Kirilicos ligatūra Ѭ (jotuotas didysis jusas, І + Ѫ)
Viduramžių graikų abėcėlės ligatūra miu-omega (Μ + Ω)
Armėnų abėcėlės ligatūra ﬖ (vev-now, վ + ն)
Sirų abėcėlės ligatūra taw-ʾālap̄ (ܐ + ܬ)
Arabų abėcėlės ligatūra ﻻ (lām-ʾalif, ﺍ + ﻝ)
Kinų hieroglifas zhāo cái jìn bǎo, sukomponuotas iš ženklų 招, 財, 進, 寶
Japonų skiemeninės abėcėlės katakanos ligatūra tomo (ト + モ)
Asirų dantiraščio ligatūra KAxGUR₇