Lietuvos dvaro paiždininkis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos dvaro paiždininkis (lenk. Podskarbi nadworny litewski, lot. vicethesaurarius) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Pareigybės kompetenciją savo statutu 1504 m. apibrėžė Aleksandras Jogailaitis. Iki tol dvaro paiždininkis turėjo tokias pat teises, kaip ir Lietuvos didysis iždininkas, buvo tarsi jo pavaduotojas ir visada turėjo būti prie karaliaus. Nuo 1590 m., kai Abiejų Tautų Respublikos Seimas atskyrė valstybės iždą nuo karaliaus iždo, dvaro paiždininkiui atiteko monarcho asmeninių lėšų tvarkymo reikalai. Nuo 1775 m. kaip ir kiti antraeiliai ministrai, Lietuvos dvaro paiždininkis įėjo į Senato sudėtį.
Įgaliojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vadovavo karaliaus dvarams, buvo vyriausias karališkųjų ekonomijų valdytojas. Disponavo karaliaus pajamomis, o nuo XVI a. vidurio ir valstybės įplaukomis. Laikė asmenines karaliaus lėšas, kontroliavo karaliaus dvaro pajamas ir išlaidas. Dvaro paiždininkis buvo atsakingas už dvaro inventorių, įskaitant stalo serviravimo įrankius, baldus ir t. t.
Dvaro paiždininkis už savo veiklą atsiskaitydavo didžiajam iždininkui ir seimui. Jis taip pat laikė didžiojo iždininko sąskaitas, mokėjo pensijas dvariškiams. Be to, dvaro paiždininkis vadovavo ir savo kanceliarijai su notarais.
Lietuvos dvaro paiždininkiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiti straipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai
- Centrinės valdžios pareigūnai
- Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai