Libertas Klimka
| Libertas Klimka | |
|---|---|
| |
| Libertas Klimka įteikiant Stasio Šalkauskio premiją | |
| Gimė | 1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Rita |
| Vaikai | Lina Aistė, Indrė Dalia |
| Veikla | lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Libertas Klimka (g. 1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Susidomėjęs fizika, 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1964–1967 m. mokėsi Puslaidininkių fizikos instituto aspirantūroje, 1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją, kuri 1992 m. nostrifikuota gamtos mokslų daktaro laipsniui.
1967–1975 m. Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1992 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) docentas. 1992 m. išrinktas Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros docentu, 2003 m. suteiktas profesoriaus vardas. 2001–2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekanas. Nuo 2005 m. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.
1990m. kartu su Gunaru Kakaru įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų, yra muziejaus mokslinis vadovas. Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertas. Priklauso Lietuvos mokslo istorikų asociacijai (vicepirmininkas), Lietuvos kraštotyros draugijai, Lietuvos astronomų draugijai, Lietuvos fizikų draugijai, Bibliofiliniam Martyno Mažvydo klubui, organizacijai „Astronomija kultūroje“.[1]
Yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose. Astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys.
Žmona Julija Rita – redaktorė, dukros Lina Aistė – sociologė, Indrė Dalia – filologė.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinio darbo kryptys – tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980 m.) iniciatorių, nuo 1990 m. jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė XIV a. pab.- XV a. pr. statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.[2]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997 m. Lauryno Ivinskio premija
- 2005 m. Jono Basanavičiaus premija
- 2008 m. Stasio Šalkauskio premija
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. (su V. Žulkumi, 1989 m.)
- Tikslieji mokslai Lietuvoje. Vilnius. 1994 m.
- Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. (su E. Makariūniene, 1994, pataisytas leid. 2002 m.)
- Po tėviškės dangumi. (su R. Kazlausku ir Ž. Lazdauskaite, 1997 m.)
- Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos. 2002 m.
- Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje. 2005 m.
- Klimka L. ir Kivilšienė R. Profesorius Steponas Stubelevičius apie elektros ir magnetizmo ryšį. Lietuvos mokslas ir pramonė. Fizika. Kaunas, 1997
- Klimka L. ir Kivilšienė R. Fizikos kabinetas senajame Vilniaus universitete. Mokslas ir istorija. Kaunas, 1998
- Klimka L. ir Kivilšienė R. Edukacinė komisija ir fizikos mokymas senajame Vilniaus universitete. Istorija. Aukštųjų mokyklų darbai, 1999
- Klimka L. ir Kivilšienė R. Mokslinis Vilniaus universiteto fizikos profesoriaus S. Stubelevičiaus (1762–1814) paveldas. Istorija. Aukštųjų mokyklų darbai, 2000
- Rasa Kivilšienė ir L. Klimka. Pirmasis sumanymas steigti Mokslų akademiją Lietuvoje. Istorija. Aukštųjų mokyklų darbai, 2003.
- Senovės dievai ir mitinės būtybės. V. 2003 m.
- Libertas Klimka, Rasa Kivilšienė. Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje. Vilniaus pedagoginis universitetas, VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005
- Lietuvių raštijos istorijos studijos. (bendraautoris) 2005 m.
- Tautinės tapatybės dramaturgija. (sudarytojas, bendraautoris, su R. Grigu) 2005 m.
- Saulės laikrodžiai Lietuvoje. Vilnius. Versus aureus. 2007
- Žirgas Lietuvių papročiuose. „Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3 Archyvuota kopija 2008-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- Birutes_kalnas. Palangos botanikos parkas Archyvuota kopija 2006-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- Libertas Klimka, Juozas Valiušaitis. Nugrimzdusis Vilnius 2008. V. 2007.
- Libertas Klimka. Lietuviškųjų švenčių rate. Žara, 2009
- Lietuva iki Mindaugo. (kompaktinis diskas, 2003 m.)
- Gimtoji istorija (kompaktinis diskas, 2003 m.)
- Lietuvių etninė kultūra" (kompaktinis diskas, 2004 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LRS informacija
- ↑ Algirdas Matulevičius. Libertas Klimka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 225 psl.