Krapas
Anethum | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis krapas (Anethum graveolens) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Krapas (Anethum) – magnolijainių (Magnoliopsida) klasės salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis.
Lietuviškas vardas krapas kilęs iš slavų kalbų (plg. blrs. укроп (ukrop), lenk. kopr).[1]
Augalų morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai vienmetis, apie 50-120 cm aukščio augalas. Stiebas apvalus, turi balsvus dryžius. Lapai 3 ar 4 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynai dideli, su 30-50 stipinų. Žiedai geltoni, žydi liepos–rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis, kurios subręsta rugpjūčio-spalio mėn.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krapai kilę iš Viduržemio jūros pakraščių ir dabar paplitę visose šalyse.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje auginama rūšis:
- Paprastasis krapas (Anethum graveolens).
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krapai yra kvapnūs, todėl auginami kaip prieskoniniai augalai, taip pat dažnai naudojami kulinarijoje bei konservavimui.
Juose yra eterinių aliejų, daug vitamino C.
Vaistinės augalo savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau buvo vartojamas liaudies medicinoje (skrandžio gastritui, tymų gydymui).
Krapų arbata buvo geriama nuo nemigos, viduriuojant ir t. t.