Pereiti prie turinio

Karvelis keleivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karvelis keleivis
Karvelis keleivis (Ectopistes migratorius)
Karvelis keleivis (Ectopistes migratorius)
Apsaugos būklė

Išnykę (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Karveliniai paukščiai
( Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
( Columbidae)
Gentis: Karveliai keleiviai
( Ectopistes)
Rūšis: Karvelis keleivis
( Ectopistes migratorius)
Binomas
Ectopistes migratorius
Linnaeus, 1766

Karvelis keleivis (Ectopistes migratorius) – išnykęs karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis, iki XX a. pradžios gyvenęs Šiaurės Amerikoje. Vienintelė karvelių keleivių (Ectopistes) genties rūšis.

Išvaizda, gyvenimo būdas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svoris 340–400 gramų, šiek tiek stambesni nei naminiai karveliai. Ilgis apie 42 cm patinų ir 38 cm patelių. Galva ir pasturgalis melsvai pilka, nugara pilka, krūtinė raudona.

Didelėmis kolonijomis gyveno beveik visoje Šiaurės Amerikoje, į rytus nuo Uolinių kalnų. Arealas nuo centrinės ir pietinės Kanados iki Jungtinių Valstijų šiaurės. Žiemomis migruodavo į pietines Jungtinės Valstijas, kartais ir į Meksiką ar Kubą. Kolonijos driekdavosi šimtus kvadratinių mylių, viename medyje būdavo iki šimto lizdų.

Mito įvairiu augaliniu maistu: buko riešutais, miško uogom, įvairiom sėklom. Pavasarį ir vasarą lesdavo ir įvairius bestuburius.

Dar XIX a. buvo labai gausus. 1866 m. Ontarijo pietuose stebėtas pulkas buvo aprašytas kaip 1 mylios (1,6 km) pločio ir 300 km ilgio. Vieną tašką šis pulkas praskrisdavo per 14 valandų. Pagal dabartinius skaičiavimus, tame pulke turėjo būti apie 3,5 milijardo paukščių[2].

Spietimasis į milžiniškas kolonijas būdavo ir savita „apsauga“ nuo plėšrūnų. Kai įsitvirtindavo milžiniška kolonija, tai vietinių plėšrūnų (lapių, vanagų, žebenkščių) būdavo gerokai per mažai, jog jų daroma žala atsilieptų paukščių bendruomenei. Tačiau toks apsaugos mechanizmas tapo labai pavojingas, kai paukščius pradėjo masiškai medžioti žmogus. Tinklais išgaudžius didelę dalį bendruomenės, išnykti buvo pasmerkta ir likusi dalis.

Pagrindinės nykimo priežastys buvo komercinis balandžių medžiojimas mėsai ir tinkamų gyventi buveinių nykimas.

Karveliai indėnų medžiojami maistui būdavo dar iki Amerikos kolonizacijos. Tačiau nuo XIX a. pradžios pradėta masiškai gaudyti tinklais. Tai buvo labai pigi mėsa, dažniausias XVIII ir XIX a. Amerikos vergų ir tarnautojų maistas.

1890 m. karveliai keleiviai jau buvo beveik išnaikinti. 1897 m. Išleistas įsakymas, draudžiantis medžioti karvelius keleivius. Tačiau jau buvo per vėlu – karvelių populiacija buvo per maža, kad galėtų atsistatyti.

Paskutinis patvirtintas karvelio keleivio stebėjimas laisvėje buvo 1900 m. Ohajuje. 1914 m. Sinsinačio zoologijos sode nugaišo ir paskutinis nelaisvėje augintas karvelis Morta.

  1. „IUCN Red List - Ectopistes migratorius“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-04-16. Nuoroda tikrinta 2012-01-08.
  2. „The Passenger Pigeon“. Press.uchicago.edu. Nuoroda tikrinta 2012-01-08.