Karumas

Karumai (akadų kalba: qārum, šumerograma: GAR3, daugiskaita qārū), dar vadinami Asirų prekybinėmis kolonijomis – Senovės Artimųjų Rytų (daugiausia Šiaurės Sirijos ir Mažosios Azijos) gyvenviečių tipas ar gyvenvietės dalis. Tokio tipo gyvenvietės XX-XIX a. pr. m. e. buvo kuriami asirų pirklių, kaip prekybinės kolonijos.

Atlikti kasinėjimai asirų prekybinėse faktorijose Mažojoje Azijoje suteikia daug žinių apie vietos pirklių gyvenimą, nors žinių apie to meto jų svarbiausią miestą Ašūrą yra labai nedaug.

Istorija

Karumai pradėti kurti III-II tūkst. pr. m. e. sandūroje, kuomet įkurtas Ašūro miestas, o jo pirkliai pradėjo intensyvią prekybą su vakarų gentimis. Ši prekyba vyko karavanų keliais, daugiausia naudojantis asilais. Seniausias žinomas karumo paminėjimas aptinkamas Eblos miesto (šiaurės Sirija) lentelėse. Vienoje jų yra sutartis tarp Eblos vizirio Ebriumo ir Ašūro (ar Abarsalio) miesto. Jame, be kita ko, minima asirų pirklių teisė įsteigti prekybinę koloniją Eblos valstybės teritorijoje. Vėliau Ebla buvo sunaikinta akadų valdovo Sargono.

Per XX a. pr. m. e. asirų pirkliai aktyviai steigė savo kolonijas – prekybines faktorijas Mažojoje Azijoje. Jie daugiausia koncentravosi Hati žemėje, tuo metu gyvenamoje hatų ir hetitų tautų. Žinoma apie 20 tokių faktorijų, kurie buvo dalinami į dvi grupes – stambesni karumai ir smulkesni mabartumai (mabartum). Asirų faktorijos dažniausiai sudarydavo vietinio miesto dalį, kur turėjo savo autonomiją. Už teisę prekiauti ir apsaugą asirai mokėdavo vietos miesto valdovui mokesčius: dažniausiai 5 procentus nuo visų prekių.

Svarbiausias karumas regione buvo Kanešas, kuris tarnavo kaip prekybinių kelių susikirtimo centras. Į jį iš kitų faktorijų suplaukdavo įvairios Mažosios Azijos prekės, tokios, kaip varis, auksas, sidabras. Iš čia jos keliaudavo į Ašūrą: kelionė karavanų keliais iš Kanešo į Ašūrą trukdavo apie 6 savaites. Svarbiausios prekės iš Asirijos buvo cinkas (kurį jie atsiveždavo iš Irano kalnų) ir audiniai (daugiausiai iš Pietinės Mesopotamijos).

Asirų prekybinės kolonijos buvo svarbus įrankis plečiant Mesopotamijos kultūrinius pasiekimus į Mažąja Aziją. Su jomis atkeliavo dantiraščio, meno, visuomenės organizavimo, religinės tradicijos. Tai vedė į hatų bei hetitų miestų-valstybių suklestėjimą II tūkst. pr. m. e. I pusėje.

1830 m. pr. m. e. svarbiausias karumas Kanešas buvo sunaikintas gaisro ir, greičiausiai, naikinimo. Po 50 metų mieste asirų pirkliai įsikūrė iš naujo, tiesa, gerokai mažesniais kiekiais. Tuo metu Ašūre įsigalėjęs valdovas Šamši-Adadas (valdė 1808-1776 m. pr. m. e.) sukūrė Asirijos karalystę. Jos metu pelninga Anatolijos prekyba buvo tęsiama. Tačiau po Šamši-Adado mirties karalystei subirus, asirų prekybai buvo suduotas smūgis, ir ji niekada nebeatsigavo. Maždaug tuo metu regione įsigalėjus Hetitų imperijai, asirų prekybinės kolonijos virto svarbiausiais hetitų miestais.

Svarbiausi karumai

Kanešas (Kiultepė);
Karchemišas;
Ankuva (Ališar Hiujukas?);
Hatušas (Bohazkiojus);
Purušhatumas (Adžem Hiujukas);
Vahšušana (Tiana);
Šalativara;

Svarbiausi karumai

Assyrian trade networks^{[neveikianti nuoroda]}