Karantanija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Karantanija (reikšmės).

slovėn. Karantanija Karantanija
Bavarijos vasalė (745-788, 828-889) Friulio vasalė (788-828)
← VII a. – 889 →
Location of Karantanija
Sostinė	Krnski grad
Kalbos	slovėnų
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įsteigimas	VII a. m.
- Tampa marka	889 m.

Karantanija – viena iš pirmųjų žinomų slavų valstybių. Įkūrė karantanų gentis, gyvenusi dabartinės Austrijos ir Slovėnijos teritorijoje.

Istorija

Valstybės susidarymo ištakos nežinomos. Kai kurie istorikai daro prielaidą, kad valstybė egzistavo jau VII a. ir tapatina ją su vieninteliu žinomu to laikotarpio kunigaikščiu Valuku, kurio valdos sudarė dalį Samo valstybės valdų.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima tik 745 m., kai Karantanija pateko Bavarų kunigaikštystės priklausomybėn. Tai paskatino Bavarijos kunigaikščių užkariavimai rytuose, o iš kitos pusės - avarų grėsmė iš rytų. Bavarijos kunigaikštis Tasilas III pradėjo Karantanijos kristianizaciją.

788 m. Karantaniją kartu su Bavarija nukariavo Karolis Didysis, kuris ją prijungė kaip Frankų imperijos vasalę, ir inkorporavo į Friulio kunigaikštystę. Tuo metu karantanai vis dar rinko savo vietinius kunigaikščius. 819 ir 823 vietos gyventojai sukilo prieš karolingų valdžią, o 827 m. valstybę nusiaubė bolgarai. Maždaug nuo 817 m. Karantanijoje pradėti skirti imperijos prefektai, paklusnūs centrinei valdžiai. Jų tradicija buvo tęsiama iki 869 m., ir jiems pakluso taip pat ir Kraina (tuo metu vadinama Savos grafyste) bei Rytų Panonijos kunigaikštystė iki pat Dunojaus.

Karantanijos karalystė apie 880 m.

828 m. Karintija vėl sugrąžinta Bavarijai, kurią tuo metu valdė Karolingas Liudvikas Vokietis. Į Karantaniją pradėti skirti bavarų kilmės grafai, kurie pakeitė vietinius kunigaikščius. Jie buvo pavaldūs bavarų kunigaikščiams. Tapęs Rytų Frankų karalystės karaliumi Liudvikas Vokietis 856 m. Bavarijos valdovu paskyrė savo sūnų Karlomaną. Iš jo laikų žinomas Karintijos grafas Pabo, kuris buvo neištikimas, ir 861 m. Karlomanas jį pakeitė bavarų kilmės prefektu Gundacharu.

Vėliau Karintijos valdovu paskirtas nesantuokinis Karlomano sūnus Arnulfas Karintietis. Jis sustiprino savo šalį, iš kurios valdė ir kitas slavų valdas. Jo laikais Karantanija tapo žinoma kaip karalystė (lot. Regnum Carantanum). Savo klestėjimo viršūnę ji pasiekė 880 m. Tačiau netrukus po to iškilo naujos išorinės grėsmės. Šiaurės rytuose grasino Svatopluko Didžioji Moravija, o rytuose - madjarai. Jie siaubė rytines teritorijas, o Arnulfas buvo įsitraukęs į Imperijos sosto paveldėjimo intrigas. Tai lėmė Rytų Panonijos kunigaikštystės ir kitų sričių praradimą.

887 m. tapęs Rytų Frankų karaliumi, Arnulfas susitaikė su pralaimėjimais Karantanijoje. Jo imperija buvo priversta atitraukti savo rytines sienas, atiduodama kadaise valdytas sritis madjarams. 889 m. iš Karintijos valstybės likučių jis įkūrė keletą markų. Tarp jų buvo Karintijos marka ir Krainos marka.

Valdovai

Žinomi šie Karantanijos valdovai:

• Slavų kunigaikščiai (datos apytikslės):
  • Valukas (VII a. vid.);
  • Borutas (iki 749 m.);
  • Gorazdas (749-751);
  • Hotimiras (752-769);
  • Valtunkas (nuo 772);
  • Pribislavas (VIII a. pab.);
  • Semikas (IX a. pr.);
  • Stojmiras (IX a. pr.);
  • Etgaras (iki 820 ar 828 m.);
• Friulio hercogai (datos apytikslės):
  • Kadolahas (817-819);
  • Balderikas (819 - 828);
• Bavarų kilmės grafai (datos apytikslės):
  • Helmvinas (nuo 820 ar 828);
  • Albgaras (iki 844 m.);
  • Pabo (844-860);
• Karolingai:
  • Karlomanas (856-876);
  • Arnulfas Karintietis (876-889);