Kaniška
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kaniška | |
|---|---|
| |
| Auksinė moneta su Kaniškos atvaizdu | |
| Kušanai | |
| Mirė | 151 m. (?) |
| Tėvai | Vima Kadfisas |
| Religija | budizmas |
| Kušanų imperatorius („karalių karalius“) | |
| Ėjo pareigas | 78 m. – 151 m. |
| Pirmtakas | Vima Kadfisas |
| Įpėdinis | Huviška |
Kaniška (baktr. Κανηϸκι) – I–II a. m. e. gyvenęs Kušanų imperijos valdovas, kurio valdos apėmė plačias teritorijas Vidurio ir Pietų Azijoje.
Kaniška priklausė Kušanų klanui, kilusiam iš Juedži tautų. Jis vartojo baktrų kalbą, priklausančią iranėnų kalboms, tačiau jo gimtoji kalba nežinoma (galbūt gimininga tocharų kalbai). Į valdžią Kaniška atėjo mirus jo tėvui, valdovui Vimai Kadfisui. Tikslus jo valdymo laikotarpis nėra žinomas, skirtinguose šaltiniuose datos skiriasi.
Kaniška vykdė plataus masto užkariavimus, jo valdoma Kušanų imperija driekėsi nuo Sogdianos iki Pataliputros, nuo Turfano iki Udžaino. Jo valstybės sostinė buvo Purušpura (dab. Pešavaras), kiti svarbūs centrai buvo Bagramas ir Mathura. Kinų šaltiniai mini, kad 90 m. kinai, vadovaujami Ban Čao, kovojo su Kušanais ties Hetianu.
Dėl to, kad Kušanai valdė šilko kelią, Kaniškos valstybė ekonomiškai klestėjo. Jo valdymo laikotarpiu gamintos monetos su valdovo atvaizdu vienoje pusėje ir kokia nors dievybe (graikų, indų, persų, budistine) kitoje pusėje. Užrašai buvo baktrų kalba (graikų raštu).
Nors Kaniška buvo palankus visoms religijoms, jis laikomas svarbiu budizmo skleidėju. Kašmyre jis surengė 4-ąjį budistų susirinkimą, rėmė graiko-budistinio meno sklaidą (vad. Gandharos-Mathuros stilius). Jam valdant Purušpuroje pastatyta Kaniškos stūpa. Kinų piligrimų šaltiniuose ji aprašyta kaip aukščiausia visoje Indijoje, siekianti iki 200 m aukščio. Taip pat rastas relikvijorius, kuriame, pasak tradicijos, yra Budos palaikai. Kaniškos valdymo laikais baktrų kalba parašytas Rabatako įrašas – labai svarbus šaltinis apie Kušanų geneologiją ir valstybės ribas.
Budistinėje tradicijoje laikoma, kad Kaniška buvęs nuožmiu ir negailestingu valdovu, bet atsivertęs į budizmą tapęs atsidavusiu dharmos sekėju. Kartu su Ašoka, Meandru I ir Harša, Kaniška laikomas vienu iš didžiųjų budistų karalių. Pasakojama legenda, kad pats Buda išpranašavęs Kaniškos atėjimą. Dėl Kušanų įsiveržimo į Rytų Turkestaną, prasidėjo budizmo plitimas į Kiniją ir Vidurinę Aziją.
Kaniškos mirties vieta ir aplinkybės nežinomos. Po juo Kušanų valdovu tapo Huviška. Jo giminystė su Kaniška nežinoma. Taip pat keletas vėlesnių Kušanų valdovų buvo tokiu pat vardu (Kaniška II, Kaniška III).