Pereiti prie turinio

Kaifengas

Koordinatės: 34°47′0″ š. pl. 114°18′0″ r. ilg. / 34.78333°š. pl. 114.30000°r. ilg. / 34.78333; 114.30000 (Kaifengas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaifengas
开封
   Vaizdas:Flag of Kaifeng, China.svg   
Kaifengo Tūkstantmečio parkas
Kaifengas
Kaifengas
34°47′0″ š. pl. 114°18′0″ r. ilg. / 34.78333°š. pl. 114.30000°r. ilg. / 34.78333; 114.30000 (Kaifengas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Provincija Henanas
Prefektūra Kaifengas
Įkūrimo data 364 m. pr. m. e.
Gyventojų (2018) 1 652 000
Plotas 1 848 km²
Tankumas (2018) 894 žm./km²
Altitudė 75 m
Vikiteka Kaifengas

Kaifengas (kin. 开封, pinyin: Kāifēng) – miestas rytinėje Kinijoje, Didžiojoje Kinijos lygumoje, Henano provincijoje, į rytus nuo Džengdžou, netoli Huanghės upės. Miestas sudaro prefektūrą (joje – 4,8 mln. gyv., 2020 m.).[1] Vystoma mašinų gamyba, metalo apdirbimas, chemijos, tekstilės, maisto pramonė, dailieji amatai. Aukštosios mokyklos.

Kaifenge išlikusi VII a. miesto siena, VI a. Sianguo šventykla, Bo Ta (~974 m.) ir Tie Ta arba „Geltonoji“ (~1049 m.) pagodos, XII–XIII a. Jančingo vienuolynas, XVII a. Long Tingo rūmai.

Kaifengas – vienas seniausių Kinijos miestų, buvusi sostinė.[2] Miesto pavadinimas reiškia 'atvertos sienos; sienų atvėrimas'.[3]

Miestas įkurtas 364 m. pr. m. e., valdant Vėjaus valstybei. III a. pr. m. e. užkariautas Činų ir nuniokotas. Ilgą laiką buvo vidutinio dydžio miestas, tačiau VII a. per Kaifengą nutiesus Didįjį Kinijos kanalą, virto svarbiu amatų ir prekybos centru.

956 m. Kaifengą užėmė Šiaurės Sungų dinastija ir padarė šalies sostine. XI a. pr. čia gyveno apie 600 000–700 000 gyventojų. 1126 m. miestas užimtas džurdžėnų. XIII a. pirmoje pusėje ne kartą užimtas ir nusiaubtas mongolų.[4]

  1. „China: Hénán (Prefectures, Cities, Districts and Counties) – Population Statistics, Charts and Map“.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185
  3. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
  4. Kaifeng. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006