Pereiti prie turinio

Kadešas

Koordinatės: 34°33′28″ š. pl. 36°31′11″ r. ilg. / 34.55778°š. pl. 36.51972°r. ilg. / 34.55778; 36.51972
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kadešas
Qdšw, Qadesh
Kadešas
Kadešas
Koordinatės 34°33′28″ š. pl. 36°31′11″ r. ilg. / 34.55778°š. pl. 36.51972°r. ilg. / 34.55778; 36.51972
Vieta Sirija (Homso gubernija)
Regionas Artimieji Rytai
Istorija
Pastatytas III tūkst. pr. m. e.
Sugriautas 1178 m. pr. m. e.
Tauta amoritai

Kadešas (angl. Kadesh arba Qadesh), (arab. تل النبي مندو) – Artimųjų Rytų antikinis miestas buvęs netoli Oronto upės. Manoma, kad Kadešo miesto tvirtovės griuvėsiai yra šalia Tel–Nebi–Mendo, 24 km į pietvakarius nuo Homso, vakarų Sirijoje.

Kadešas pirmą kartą minimas, kaip Kanaano provincijos miestas, kartu su Megida, pasipriešinęs Tutmozio III ekspansijai į Levantą. 1472 m. pr. m. e., Egiptą valdant Hačepsutei, Kadešas sukilo prieš egiptiečių valdžią ir palaikomas Mitanijos, pagrindinio egiptiečių konkurento šiame regione, sudarė rytų Viduržemio jūros miestų antiegiptinę koaliciją.

1468 m. pr. m. e. Kadešo valdovas buvo sumuštas mūšyje prie Megidos egiptiečių armijos, vadovaujamos Tutmozio III. 1460 m. pr. m. e. Kadešo valdovas prarado visas miesto valdomas žemes, o 1448 m. pr. m. e. Tutmozio III armija užėmė Kadešą[1]. Tvirtovės įtvirtinimai buvo sulyginti su žeme, o Kadešo valdovas, tris kartus sukilęs prieš faraoną, žuvo mūšio metu.

Kairo muziejuje saugomų Echnatono ir Kadešo valdovų diplomatinio susirašinėjimo išlikusiu molinių plytelių yra žinomi trys šio laikotarpio miesto valdovai:

Raudona - Hetitų valstybės teritorija, žalia - Egiptas. Kadešas šių valstybių pasienio miestas

Egiptą valdant Amenchotepui II, Kadešas vėl atiteko Hetitams. Tik Sečio I žygio į Siriją metu buvo nugalėta hetitų armija ir Kadešas vėl atiteko Egiptui[2]. Setas I kartu su sūnumi Ramziu II iškilmingai įžygiavo į miestą, kur buvo pastatyta pergalės stela. Bet ši pergalė buvo laikina. Kai tik Setas I grįžo į Egiptą, hetitų karalius Muršilis II užėmė Kadešą ir miestas tapo hetitų ir Sirijos atramos citadele prie Oronto upės.

Kadešo mūšis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Kadešo mūšis.

Kadešas labiausiai yra žinomas dėl mūšio, kuris įvyko 1284 m. pr. m. e. Hetitų karaliaus Muvatalio II ir egiptiečių faraono Ramzio II, armijų mūšis – vienas iš nedaugelio mūšių detaliai aprašytų senovės Rytų istorijoje. Kad sustabdytų hetitų valstybės plitimą į pietus, Egipto faraonas Ramzis II nutarė susigrąžinti pusantro šimtmečio jiems priklausančias žemes. Dviejų armijų mūšyje prie Kadešo nugalėtojo nebuvo. Abi armijos turėjo didelius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius, todėl abiem pusės teko pasirašyti taikos sutartį. Pagal taikos sutartį, Kadešas atiteko hetitams, o egiptiečių–hetitų valstybių siena ėjo piečiau miesto.

Kadešo žlugimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Kadešo mūšio rytuose pradėjo augti nauja galybė - Asirija, o iš vakarų miestą puldinėjo Jūros tautos. Pastarosios migravo į buvusias hetitų imperijos teritorijas, siaubė pakrantes. Apie 1178 m. pr. m. e. Kadešas buvo sugriautas ir dingo iš istorijos.

Kadešo mūšis