Jurgis Vladislovas Giedraitis
| Jurgis Vladislovas Giedraitis lenk. Jerzy Władysław Giedroyc | |
|---|---|
| |
| Giedraičiai (giminė) | |
| |
| (Giedraičių herbas) | |
| Gimė | 1906 m. liepos 27 d. Minskas |
| Mirė | 2000 m. rugsėjo 14 d. (94 metai) Mezons-Lafite |
| Alma mater | 1929 m. Varšuvos universitetas |
 Vikiteka |
Jurgis Vladislovas Giedraitis |
Jurgis Vladislovas Giedraitis (lenk. Jerzy Władysław Giedroyc, 1906 m. liepos 27 d. Minskas – 2000 m. rugsėjo 14 d. Mezons-Lafite, pranc. Maisons-Laffitte, Paryžiaus priemiestis) – Lenkijos politikas, publicistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės. 1929 m. Varšuvos universitete baigė teisę, studijavo istoriją.
Iki 1939 m. dirbo Lenkijos valdžios įstaigose, 1931–1937 m. leido ir redagavo laikraštį „Bunt Młodych“, 1937–1939 m. žurnalą „Polityka“. 1941–1944 m. tarnavo lenkų Karpatų brigados artilerijoje Rytuose ir Italijoje. Karinės propagandos biuro vadovas V. Anderso 2 korpuse. Nuo 1945 m. gegužės mėn. dirbo Lenkijos vyriausybės Londone informacijos ministerijoje.
1946 m. Romoje įsteigė leidybos ir tyrinėjimų centrą – Literatūros institutą (Instytut Literacki); nuo 1947 m. čia ėmė leisti mėnraštį „Kultura“. 1947 m. Literatūros institutas ir „Kulturos“ redakcija perkelti į Paryžių. Jo iniciatyva mėnraštyje suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais. Tai darė poveikį visam Vidurio Rytų Europos regionui. Šią nuostatą propaguoja ir nuo 1962 m. jo iniciatyva leidžiamas žurnalas „Zeszyty Historyczne“, buvo jo nominalusis redaktorius. Daug dėmesio skyrė Lietuvai, daugiatautei Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei bei jos paveldui – darniems religiniams santykiams, taikiam tautų sambūviui. Rūpinosi buvusios LDK tautų dabartinėmis problemomis, draugiškais Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų santykiais. Aktyviai rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės. Jo ir Č. Milošo vadovaujamas Lenkų nepriklausomos literatūros ir mokslo pagalbos fondas, įkurtas 1982 m., teikia stipendijas Lietuvos istorikams, menininkams dirbti ir stažuoti Paryžiaus mokslo ir kultūros įstaigose. Parašė autobiografiją (1994 m.).[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1998 m. – Gedimino 1 laipsnio ordinas
- 2011 m. Baltarusijoje įsteigta Ježio Giedroico literatūrinė premija
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. S. Kowalczyk. Giedroyći, Kultura, Warszawa, 1999;
- Jerzy Giedroyc, Czesław Miłosz, Listy 1952–1963, t. 10, Czytelnik, 2008, ISBN 978-83-07-03130-9.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rimantas Miknys. Jurgis Vladislovas Giedraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 642 psl.