Juba

Šviežia juba, išgriebta nuo sojų pieno paviršiaus.

Džiovinta juba, parduodama Kiote.

Juba (nuo jap. ゆば = yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidaranti baltyminga balta plėvelė. Tai tradicinis sojų produktas Rytų Azijos šalyse.

Istorija

Manoma, kad juba pradėta gaminti Kinijoje, o iš ten kartu su budistų vienuoliais, praktikavusiais vegetarišką mitybą, išplatinta po aplinkines šalis. Pirmieji rašytiniai kinų ir japonų šaltiniai jubą mini XVI a. pabaigoje. XX a. antroje pusėje jubos gaminimas Kinijoje buvo mechanizuotas, pastatytos pirmos specializuotos gamyklos. Atpigus kainai, juba kinų emigrantų buvo išpopuliarinta ir daugelyje kitų šalių.

Japonijoje jubos gamybos centru ilgą laiką buvo Kiotas. Iš jubos pagaminti patiekalai Japonijoje lig šiol tampriai siejami su budistine vegetariška virtuve, ji nėra tapusi kasdieniu valgiu.

Gamyba ir naudojimas

Juba gaminama kaitiant sojų pieną atvirame inde maždaug 80–90 °C temperatūroje ir nugriebiant paviršiuje susidarančias baltymingas plėveles. Jos vartojamos iš karto šviežios, o siekiant išsaugoti ilgesniam laikui – sudžiovinamos.

Juba paprastai parduodama kaip sausi trapūs lakštai, kurie tampa lankstūs išbrinkinti vandenyje. Iš jubos daromi įvairūs valgiai, ji dedama į sriubas. Manoma, kad jau prieš kelis šimtus metų budistų vienuoliai Kinijoje iš susluoksniuotos jubos gabaliukų gamindavo mėsą primenančius patiekalus (jubos „vištieną“, „antieną“ ir pan.) Tokie valgiai lig šiol populiarūs Kinijoje, Taivane, kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse.

Maistinė vertė

Džiovinta juba turi 53 % baltymų, 28 % riebalų, 9 % angliavandenių, yra geras kalcio, geležies, magnio, fosforo, cinko, B grupės vitaminų (išskyrus B12) šaltinis.