Joachim Gauck
| Joachimas Vilhelmas Gaukas vok. Joachim Wilhelm Gauck | |
|---|---|
| Vokietijos federalinis prezidentas | |
| |
| Gimė | 1940 m. sausio 24 d. Rostoke, Vokietija |
| Tautybė | vokietis |
| Kelintas | 11 |
| Ėjo pareigas | 2012 m. kovo 18 d. – 2017 m. kovo 18 d. |
| Ankstesnis | Kristianas Vulfas |
| Vėlesnis | Frankas Valteris Šteinmajeris |
| Sritis | politika |
| Pareigos | Vokietijos prezidentas nuo 2012 m. |
| Partija | opozicinių socialdemokratų ir žaliųjų partija |
| Išsilavinimas | politika |
Joachimas Vilhelmas Gaukas (vok. Joachim Wilhelm Gauck; g. 1940 m. sausio 24 d. Rostoke, Vokietija) – vokiečių politikas, publicistas, evangelikų-liuteronų kunigas, Volkskammer (Bundestago) narys, Rytų Vokietijos aktyvistas, vienas iš svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m., buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos ir žvalgybos (Stasi) archyvų ombudsmenas, Vokietijos federalinis prezidentas.
Buvo pristatytas kaip bendras Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU), Laisvosios demokratų partijos (FDP), Vokietijos socialdemokratų partijos (SDP) ir Sąjungos 90/Žaliųjų kandidatas. J. Gauko kandidatūrą pasiūlė opozicinės socialdemokratų ir žaliųjų partijos. J. Gaukas 2010 metais buvo socialdemokratų ir žaliųjų kandidatas į prezidentus, bet pralaimėjo K. Vulfui. Tąkart Merkel prieštaravo Gauko kandidatūrai ir palaikė K. Vulfą.[1] Televizijos kanalo ZDF užsakymu atliktos apklausos duomenimis, teigiamai vertinamas 69 % respondentų. Malonaus būdo ir švelniai kalbantis politikas, pasak dienraščio „Bild“ – „širdžių prezidentas“.[2] Vokietijos prezidento postas liko laisvas, kai 2012 m. vasario 17 d. dėl skandalų atsistatydino Kristianas Vulfas).[3] J. Gauck gavo 991 iš 1 232 atiduotų balsų. Buvusių komunistų partijos „Kairė“ („Die Linke“) kandidatė Beate Klarsfeld, garsi nacių medžiotoja, gavo 126 balsus, o 108 parlamentarai susilaikė.[4]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas buvo suimtas ištremtas į Sibiro lagerius 25 metams Sovietų Sąjungos karinio tribunolo sprendimu. Netekęs vilčių tapti žurnalistu po to, kai jam nebuvo leista įstoti į vokiečių kalbos studijas, studijavo teologiją. 1967 m. buvo įšventintas į kunigus. Per vieną interviu jis yra sakęs, jog „būdamas devynerių metų žinojau, kad socializmas yra neteisinga sistema“.[5] J.Gauckas vadina save „keliaujančiu politikos mokytoju”.[6]
Nepartinis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Merkel palaiko J. Gauko kandidatūrą į Vokietijos prezidentus
- ↑ Skandalas, kainavęs prezidento postą Archyvuota kopija 2013-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 69 proc. vokiečių prezidento poste norėtų matyti J.Gauką Archyvuota kopija 2013-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vokietijos prezidentu išrinktas buvęs pastorius J. Gauckas (papildyta) Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto. (BNS ir lrytas.lt inf. 2012-03-18 16:07)
- ↑ Vokietijos „širdžių prezidentas“ sieks atkurti pasitikėjimą šalies vadovo postu[neveikianti nuoroda]
- ↑ Vokietijos prezidento mundurą išskalbs pastorius? Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto. (Jolita Venckutė („Rytai – Vakarai“) 2012-02-26 15:37. Specialiai „Lietuvos rytui“, Berlynas)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Marianne Birthler: Die Freiheit gestalten: Joachim Gauck zum 70. Geburtstag. In: Deutschland-Archiv Bd. 43 (2010), 1, S. 20–22.
- Norbert Robers: Joachim Gauck – die Biografie einer Institution, Berlin, 2000. – ISBN 3-89487-365-5.
- Rayk Wieland: Portrait über Joachim Gauck. In: „konkret“, August 1997.
| |||||||
