Infekcija

Infekcija (lot. infectio – užkrėtimas) – už(si)krėtimas, ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą. Mokslas, kuris nagrinėja infekcinius procesus, vadinamas infektologija.

Infekcijų formos

Infekcijos gali vystytis įvairiomis kryptimis ir įgauti įvairias formas. Infekcijos vystymosi forma priklauso nuo patogeninių mikroorganizmų, mikroorganizmo apsaugos nuo infekcijos faktorių ir aplinkos faktorių santykio.

Vietinė infekcija – vietinis organizmo audinių pažeidimas veikiant mikroorganizmo patogeniniams faktoriams. Lokalus procesas dažniausiai atsiranda mikrobo prasiskverbimo į audinius vietoje ir dažniausiai charakterizuojamas vietinės uždegiminės reakcijos vystymusi. Lokalinėmis infekcijomis yra angina, šunvotė, difterija, rožė ir kt. Kai kuriais atvejais vietinė infekcija gali peraugti į bendrąją.

Bendroji infekcija – mikroorganizmų patekimas į kraują ir plitimas visame organizme. Patekės į organizmo audinius, mikrobas dauginasi patekimo vietoje, vėliau patenka į kraują. Toks vystymosi mechanizmas būdingas gripui, salmoneliozei, dėmėtajai šiltinei, sifiliui, kai kurioms tuberkuliozės formoms, virusiniams hepatitams ir kt.

Latentinė infekcija – būsena, kai mikroorganizmas, esantis ir besidauginantis organizmo audiniuose, neiššaukia jokių simptomų.

Infekcijų klasifikavimas

Infekcijos gali būti klasifikuojamos įvairiais požiūriais:

Klasifikavimo požymis	Infekcijos pavadinimas
I. Sukėlėjo egzistavimo vieta
Išorinė aplinka	Egzoinfekcija
Oda ir gleivinė	Endoinfekcija
II. Sukėlėjo pobūdis
Virusai	Virusinė
Bakterijos	Bakterinė
Riketsijos	Riketsinė
Mikoplazmos	Mikoplazminė
Chlamidijos	Chlamidinė
Grybai	Mikozinė
Vienaląsčiai (pirmuonys)	Vienaląsčių
Kirmėlės	Helmintinė
III. Sukėlėjo lokalizacija organizme
Įsiskverbimo vietoje	Vietinė
Išsisėjęs daugelyje organų	Generalizuota
IV. Vyraujančios imuninės reakcijos
Nespecifinės	Vietinė
Specifinės	Bendroji
V. Klinikinė eiga
Kelios ligos stadijos	Ciklinė
Vientisa (be stadijų)	Aciklinė

Šaltiniai

Vikižodynas