Pereiti prie turinio

Idaiša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jorubų valstybė:
Idaiṣa
Šalis Beninas (Kalvos)
Tautos jorubai (idaišai)
Kalba idaišų kalba
Miestai Ifita, Dasa

Idaiša ar Idaša (jorubų kalba: Idaiṣa, alternatyviai rašoma Idáìtsà, Idaaca, Idaca, Idaasa, Idaatcha) – jorubų karalystė, egzistavusi Benino viduryje, Kalvų departamento centrinėje dalyje, su sostine Dasos mieste. Todėl karalystė dar vadinama Dasos karalyste.

Karalystės gyventojai sudaro atskirą jorubų etninę subgrupę, vadinamą idaišais (idašais). Kalba atskira idaišų kalba (ede Idaaca), kuri priklauso joruboidų kalboms.Ja kalbančiųjų priskaičiuojama apie 100 tūkst[1].

Į rytus nuo karalystės buvo kita jorubų valstybė – Šabė, į vakarus – mahių karalystės, į pietus – gyveno fonai.

Manoma, kad senoji idaišų sostinė buvo Ifita, kurią apie XVII a. įkūrė tiesioginiai atsikėlėlliai iš Ifės, netoli Dasos miesto. Vėliau miestas buvo sugriautas ir sostinė perkelta į Dasą. Karalystės istorijai didelę reikšmę turėjo atsikėlėliai iš Šabės, Ojo, Ketu, taip pat nejorubų mahių migracijos. Dasos dinastija kildinama iš egbų atsikėlėlių XVII ar XVIII a.

Idaišos gyventojai neramumų laikais buvo linkę migruoti į vakarus, dėl ko formavosi ifių subetnosas. Ypač gausios migracijos buvo XIX a., kuomet Idaišą nukariavo Dahomėjos karalystė. XIX a. pabaigoje Idaiša atiteko Prancūzijai. Tradicinė monarchija, kurios valdovas jorubų stiliumi tituluojamas oba, išlaikyta.

  • Araye
  • Okemou
  • Oyoubo
  • Agou
  • Osoy
  • Araka
  • Ayaba
  • Kinyoun
  • Nana
  • Ojo
  • Egba Kotan I
  • Sokoti
  • Arisi
  • iki 1889 Amoro;
  • nuo 1889 Ajikin Zomaw I;
  • iki 1941 Abisi Oyo;
  • 1941–1942 Awo Alagi;
  • 1942–2005 Bernardin Zomaw II
  • nuo 2005 Egba Kotan II