Hohencolernai
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Hohencolernai (vok. Hohenzollern) – iš Švabijos kilusi 1415–1701 m. Brandenburgo markgrafų ir kurfiurstų, 1701–1918 m. – Prūsijos karalių, 1871–1918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija. Katalikiškoji Hohencolernų šaka Hohencolernai-Zigmaringenai 1866-1947 m. valdė Rumunijoje.
Giminės istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasak padavimo giminės pradininku buvęs Švabijos grafas Tasilonas[1], tačiau jis nežinomas jokiuose kituose istoriniuose šaltiniuose. Pagal kitą versiją giminė kilusi iš Švabijos hercogų giminės Burhardingų, tačiau tikslus ryšys nėra nustatytas.
Pirmasis tiksliai žinomas giminės atstovas buvo Burkhardas I fon Colernas, kuris valdė Colerno (vok. Zollern pilį pietvakarių Švabijoje, piečiau Tiubingeno. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Friedrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, po to Hohencolernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.
Frankoniškosios linijos valdose buvo Niurnbergas, Kulmbachas, vėliau nusipirkti Ansbachas, Bairoitas. 1415 m. Niurnbergo burggrafas Fridrichas VI (1371-1440 m.) iš Hohencolernų gavo Brandenburgo marką, tapdamas kurfiurstu Fridrichu I. Nuo 1525 m. faktiškai ir Prūsijos hercogystę, nuo 1701 m. Prūsijos karaliai, 1871–1918 m. ir visos Vokietijos imperatoriai.
Giminės linijos ir šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Švabiškoji šaka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Švabiškoji šaka, kurios pradininku buvo Fridrichas IV, paveldėjo giminės valdas Švabijoje. Ši šaka 1576 m. skilo į Hohencolernų-Hechingenų ir Hohencolernų-Zigmaringenų linijas. Hohencolernai-Hechingenai išmirė 1869 m. ir Hohencolernai Zigmaringenai 1866–1947 m. tapo Rumunijos karaliais, XIX a. 7 dešimtmetyje pretendavo į Ispanijos sostą; dėl to kilo Prūsijos–Prancūzijos karas (1870–1871 m.).
Žymiausi Hohencolernai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brandenburgo markgrafai ir imperijos kurfiurstai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Frydrichas I Brandenburgietis – 1415–1440 m.
- Frydrichas II Brandenburgietis – 1440–1470 m.
- Albrechtas III Achilas – 1470–1486 m.
- Jonas Ciceronas – 1486–1499 m.
- Joachimas I Nestoras – 1499–1535 m.
- Joachimas II Hektoras – 1535–1571 m.
- Jonas II Georgas – 1571–1598 m.
- Joachimas III Frydrichas – 1598–1608 m.
- Jonas III Zigmantas – 1608–1619 m.
- Georgas Vilhelmas – 1619–1640 m.
- Frydrichas Vilhelmas – 1640–1688 m.
- Frydrichas III – 1688–1701 m.
Prūsijos hercogai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Albrechtas Brandenburgietis – 1525–1568 m.
- Albrechtas Frydrichas – 1568–1618 m.; jo regentai:
- Georgas Frydrichas – regentas 1578–1603 m.
- Joachimas Frydrichas – regentas 1598/1603-1608 m.
- Jonas Zigmantas – regentas 1608–1618 m.
Nuo 1618 m. Prūsijos hercogų titulą perėmė Brandenburgo markgrafai.
Prūsijos karaliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Frydrichas I – 1701–1713
- Frydrichas Vilhelmas I – 1713–1740 m.
- Frydrichas II – 1740–1786 m.
- Frydrichas Vilhelmas II – 1786–1797 m.
- Frydrichas Vilhelmas III – 1797–1840 m.
- Frydrichas Vilhelmas IV – 1840–1861 m.
- Vilhelmas I – 1861–1871 m.
Vokiečių imperatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilhelmas I – 1871–1888 m.
- Frydrichas III – 1888 m.
- Vilhelmas II – 1888–1918 m.
Hohencolernai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Тассилон, граф швабский // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.