Hipofizė
Hipofizė, arba posmegeninė liauka (lot. hypophysis) – tai maždaug žirnio dydžio endokrininė liauka, esanti smegenų pamate (bet nėra smegenų dalis), turkiškojo balno (sella turcica) duobėje. Hipofizė įsistato į posmegeninės liaukos duobę (fossa hypophysialis), kuri yra pleištakaulio kūne. Posmegeninė liauka išskiria devynių rūšių hormonus, kurie reguliuoja homeostazę. Hipofizė – svarbiausia organizmo hormoninės reguliacijos grandis.
Žmogaus hipofizė – ovalo formos, jos diametras 1 cm, o svoris 0,5–1 g.[1][2]
Hipofizės dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra skiriamos dvi hipofizės dalys:
- Priekinė dalis (Adenohypophysis) – didesnė ir sudaryta iš trijų smulkesnių dalių: galinės (pars terminalis), tarpinės (pars intermedia) ir gumburinės (pars tuberalis). Adenohipofizės parenchimą sudaro epitelinės ląstelės, o stromą – retikulinės. Šioje hipofizės dalyje histologiškai skiriamos dvi ląstelių rūšys – besidažančios, chromofilinės ir nesidažančios, chromofobinės. Pastarosios yra kamieninės adenohipofizės ląstelės, arba ląstelės atliekančios paraminę funkciją.
- Užpakalinė dalis (Neurohypophysis) – yra susijusi su pogumburiu, tačiau negamina savų hormonų, o tik yra atsakinga už pogumburyje gaminamų hormonų – oksitocino bei vazopresino (antidiuretinio hormono) – laikymą ir sekreciją. Neurohipofizės dalys: nervinė dalis (pars nervosa), vidinė pakyla (eminentia medialis) ir piltuvėlis (kojytė) – infundibulum.
Hipofizės išskiriami hormonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priekinės hipofizės dalies į kraują išskiriami hormonai:
- Adrenokortikotropinis hormonas – stimuliuoja antinksčius išskirti hormonus, daugiausiai kortizolį;
- Augimo hormonas – reguliuoja augimą, medžiagų apykaitą ir kūno sudėjimą;
- Liuteinizuojantys ir folikulus stimuliuojantys hormonai – veikia kiaušides arba sėklides, stimuliuoja lytinių hormonų gaminimą, kiaušinėlio ir spermatozoidų brendimą;
- Prolaktinas – stimuliuoja pieno gamybą;
- Skydliaukę stimuliuojantis hormonas;
- Beta-endorfinas.
Hipotalamo pagaminti ir užpakalinėje hipofizės dalyje kaupiami hormonai, kurie yra išskiriami į kraują:
- antidiuretinis hormonas – reguliuoja vandens pusiausvyrą ir kraujo spaudimą;
- oksitocinas – stimuliuoja gimdos susitraukimus ir pieno sekreciją žindymo laikotarpiu.
Hipofizės funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hormonai, kuriuos išskiria posmegeninė liauka, padeda reguliuoti šiuos organizmo procesus:
- augimą;
- kraujospūdį;
- iš dalies – nėštumą ir gimdymą;
- laktaciją;
- lytinių organų veiklą;
- maisto medžiagų virtimą energija;
- vandens pusiausvyrą organizme;
- termoreguliaciją;
- skausmo malšinimą.
Hipofizės veiklos sutrikimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcijos dažniausiai suintensyvėja arba susilpnėja, rečiau – visiškai išnyksta. Pavyzdžiui, hipofizės hormonų hipersekrecija vaikams gali sukelti augimo sutrikimą – gigantizmą, o suaugusiesiems – akromegaliją (nepraporcingai padidėja plaštakos, apatinis žandikaulis, pėdos, nosis ar vidaus organai). Hipofizės funkcijoms susilpnėjus arba išnykus, vaikai lieka neūžaugomis (nanizmas), sulėtėja jų psichinis vystymasis, atsiranda infantilizmas, atrofuojasi skydliaukė ir antinksčių žievė, pakinta riebalų ir angliavandenių apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai. Suaugusieji dėl šių priežasčių nutunka, jiems nutrūksta lytinis ciklas, atrofuojasi skydliaukė, lytinės liaukos, antinksčių žievė.
Kai kurios su posmegenine liauka susijusios ligos:
- hipofizės navikai;
- hipofizės adenomos – ne vėžiniai navikai atsirandantys ant hipofizės.
Prolaktinoma – gerybinis hipofizės priekinės dalies navikas, išskiriantis hormoną prolaktiną. Tai dažniausiai pasitaikantis hormoniškai aktyvus hipofizės navikas.
Ligos simptomai ir požymiai – moterims prolaktinomos simptomai pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimais: retomis mėnesinėmis, nereguliariu mėnesinių ciklu ar išnykusiomis mėnesinėmis. Taip pat prolaktinoma gali sukelti vaisingumo sutrikimus. Didelei daliai pacienčių pasireiškia pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti.
Vyrams prolaktinoma gali pasireikšti sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija, rečiau pasitaiko pieno liaukų padidėjimas ar sumažėjęs vaisingumas. Taip pat vyrams būdinga sumažėjęs plaukuotumas.
Jei prolaktinoma yra pakankamai didelė, dėl aplinkinių struktūrų spaudimo gali pasireikšti kitų hipofizės hormonų trūkumas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.
Kušingo liga – endokrininis sutrikimas, išsivystantis dėl to, kad hipofizė išskiria per didelį kiekį adrenokortikotropinių hormonų. Kušingo liga – tai viena iš Kušingo sindromo priežasčių.
Ligos simptomai ir požymiai – Kušingo ligai būdingi simptomai: galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, galaktorėja(pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti), troškulys, padidėjęs šlapimo išskyrimas ar šlapinimasis naktį. Taip pat pradeda augti svoris, ypač padidėja riebalų kaupimasis veido srityje, viršutinėje nugaros dalyje. Ligai būdingas padidėjęs kraujo spaudimas, raumenų silpnumas, osteoporozė. Moterims gali sutrikti mėnesinės.
Hipopituitarizmas – retas susirgimas, kuomet hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar daugiau joje gaminamų hormonų. Hipofizės gaminamų hormonų stoka gali paveikti daugelį svarbių mūsų organizme vykstančių procesų, tokių kaip augimas, kraujo spaudimo reguliacija, dauginimosi funkcija.
Ligos simptomai ir požymiai – Apetito stoka, dažnas šlapinimasis, kūno masės mažėjimas, bendras nuovargis, šalčio netoleravimas, žemas ūgis, plaukų retėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nevaisingumas, nereguliarūs kraujavimai iš gimdos, mažakraujystė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hall, John E.; Guyton, Arthur C. (2011). Guyton and Hall textbook of medical physiology (12th leid.). Philadelphia, PA: Saunders/Elsevier. p. 895. ISBN 9781416045748.
- ↑ Standring, Susan (2016). Gray's anatomy: the anatomical basis of clinical practice (41st leid.). Philadelphia, PA: Elsevier. p. 499. ISBN 9780702052309. Digital version.