Pereiti prie turinio

Heraklėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heraklėjas
Bizantijos imperatorius
Heraklėjas
Heraklėjo dinastija
Visas vardas Flavius Heraclius Augustus
Gimė 575 m.
Kapadokija
Mirė 641 m. vasario 11 d. (~66 metai)
Konstantinopolis
Sutuoktinis (-ė) Fabija Eudokija
Martina
Vaikai Eudiksija Epifanija
Heraklijus Konstantinas
Fabijus
Teodosijus
Konstantinas
Konstantinas Heraklijus
Dovydas Tiberijus
Martinosas
Augustina
Anastasija
Febronija
Bizantijos imperatorius
Valdė 610 m. - 641 m. (~31 metai)
Pirmtakas Imperatorius Fokas
Įpėdinis Imperatorius Konstantinas III
Imperatorius Heraklonas
Vikiteka Heraklėjas
Bizantijos imperija 526-600 metais

Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.

Heraklėjų dinastijos pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje.

Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir Heraklijus Konstantinas.

Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, Konstantinas Heraklijus, Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.

Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.

Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.[1]

Heraklėjas
Gimė: apie 575 Mirė: 641 vasario 11
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Fokas
Bizantijos imperatorius
610–641
Kartu su Konstantinas III nuo 613
Po to:
Konstantinas III ir Heraklonas
Politinis postas
Prieš tai:
Imp. Fokas 603, tada nustojo galioti
Romos imperijos Konsulas
608
Kartu su Heraklijus Vyresnysis
Po to:
Nustotojo galioti, Imp. Cezaris Konstantinas Augustas 642
  1. Heraklėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 487 psl.
  1. Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
  2. Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
  3. John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
  4. James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
  5. Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2
  6. R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
  7. Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
  8. C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
  9. C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.