Heinz Guderian
| Heinz Guderian | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1888 m. birželio 17 d. Kulmas, Vakarų Prūsija, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1954 m. gegužės 14 d. (65 metai) Švangau prie Fiuseno, Vakarų Vokietija |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Frydrichas Vilhelmas Guderianas |
| Sutuoktinis (-ė) | Margarita Horn |
| Vaikai | Kurtas Bernhartas Guderianas Heincas Giunteris Guderianas |
| Pareigos |  Generolas pulkininkas
|
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Heinz Guderian |
| Parašas | |
| |
Heincas Vilhelmas Guderianas (vok. Heinz Wilhelm Guderian, 1888 m. birželio 17 d. Kulmas, dab. Lenkija – 1954 m. gegužės 14 d. Švangau prie Fiuseno) – Vokietijos karinis veikėjas, karybos teoretikas, motorizuotų karybos metodų „tėvas“, generolas pulkininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Vokietijos imperijos kariuomenės generolo leitenanto Frydricho Vilhelmo Guderiano šeimoje. Mokėsi karo mokyklose, baigė Berlyno karo akademiją. Mokslo metu buvo Hanoverio 10-ojo jėgerių bataliono, kuriam vadovavo tėvas, sudėtyje. 1907 m. vasarį baigęs mokslus jaunasis leitenantas grįžo į jėgerių batalioną. 1913 m. vedė, su Margarita Horn susilaukė dviejų sūnų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo tankų daliniuose, o jauniausias, Heincas Giunteris Guderianas tapo Bundesvero generolas majoras.
Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose prie Marnos, prie Verdeno. 1914 m. vyresnysis leitenantas, 1915 m. kapitonas. Už drąsą apdovanotas II ir I klasės Geležiniais kryžiais. 1918 m. generalinio štabo karininkų parengiamųjų kursų „Sedan“ kursantas. Po egzaminų tapo jauniausiu Štabo karininku, priimtas į Reichsverą, kuriame tarnauti dėl sąlygų, kurias nustatė Versalio taika, galėjo tik geriausi. Paskirtas į motorizuotą dalinį, parašė motorizuotos kariuomenės statutą. 1927 m. majoras, kartu su Anglijos ir Prancūzijos karininkais gilinosi toliau į motorizuotų karinių dalių galimybes. Kai savo dalinyje ant sunkvežimių sumontavo medinius bokštelius su patranka, kariuomenės vadovybė uždraudė jais mokyti karinių manevrų. 1929 m. tankų panaudojimą mūšiuose studijavo Švedijoje, vėliau TSRS, Kazanės slaptoje reichsvero tankų mokykloje „Kama“[reikalingas šaltinis]. 1931 m. papulkininkis, 1933 m. pulkininkas. Atėjęs į valdžią Hitleris apsilankė jo tankų manevruose ir sužavėtas liepė, nepaisant Versalio sutarties, suformuoti tris tankų divizijas.
1935–1939 m. 2-osios tankų divizijos, korpuso, Vokietijos judriųjų pajėgų vadas. Veikaluose „Tankų pajėgos ir jų sąveika su kitomis kariuomenės rūšimis“ (Die Panzertruppen und ihr Zusammenwirken mit der anderen Waffen) ir „Dėmesio! Tankai!“ (Achtung! Panzer!, abu 1937 m.) įrodinėjo, kad karinę operacijų ir viso karo sėkmę lemia motorizuotųjų pėstininkų ir aviacijos remiami stambūs tankų junginiai. Ši teorija tapo „žaibo karo“ pagrindu. A. Hitleris pritarė jo idėjoms ir ketvirtame dešimtmetyje sukurti tankų junginiai padėjo Vokietijos kariuomenei Antrojo pasaulinio karo pirmoje pusėje (iki 1942 m. imtinai) pasiekti reikšmingų pergalių, bet karą Vokietija pralaimėjo.
Nuo 1939 m. rugpjūčio mėn. vadovavo tankų korpusui, nuo 1940 m. birželio mėn. 2-ajai tankų grupei, nuo 1941 m. spalio mėn. 2-ajai tankų armijai. 1940 m. generolas pulkininkas. Po Vokietijos karinio pralaimėjimo prie Maskvos 1941 m. gruodžio mėn. atleistas, nes nepakluso A. Hitlerio įsakymui bet kuria kaina išlaikyti užimtas pozicijas. Nuo 1943 m. kovo mėn. Vokietijos tankų pajėgų generalinis inspektorius. 1944 m. liepos mėn. – 1945 m. kovo mėn. Sausumos pajėgų Generalinio štabo viršininkas, atleistas, nes pritarė separatinei taikai su Vakarų valstybėmis.[1]
1945 m. gegužės mėn. JAV kariuomenės paimtas į nelaisvę, Niurnbergo procese dalyvavo kaip liudytojas, bet nesutikus sąjungininkams, teistas. 1946–1948 m. kalėjo Alendorfo kalėjime. 1951 m. parašė atsiminimus, knygoje „Tankai, marš“ (Panzer, Marsch 1956 m.) nagrinėjo vokiečių tankų junginių kovas per Antrąjį pasaulinį karą, konsultavo Vakarų Vokietijos kariuomenės kūrėjus.
Palaidotas Goslare.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Heinz Guderian: Achtung, Panzer! Original 1937, Cassell PLC, England, ISBN 0-304-35285-3
- Heinz Guderian: Erinnerungen eines Soldaten (Autobiografie) 18. Aufl., Motorbuch, Stuttgart 2003 ISBN 3-87943-693-2
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dermot Bradley: Generaloberst Heinz Guderian. Biblio, Osnabrück 1986 ISBN 3-7648-1486-1
- Kenneth Macksey: Guderian der Panzergeneral (Biographie), Kaiser Verlag, Klagenfurt 1994, ISBN 3-7042-3037-5
- Hans Guderian: Die Guderians. Geschichte einer Familie 1996 Starke, Limburg 1996 ISBN 3-7980-0530-3
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Heincas Guderianas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 258 psl.
