Hanumanas
Hanumanas (skr. हनुमान् = IAST: Hanumān) – hinduizmo mitologijoje dieviškoji beždžionė, vėjo dievo Vajaus, arba Maruto (iš čia antrasis vardas – Maruti, „Maruto sūnus“) ir beždžionės Andžanos sūnus. Tai vienas pagrindinių „Ramajanos“ epo veikėjų, Ramos pagalbininkas.
Dievavardis kildinamas nuo sanskrito žodžio hanu- („žandikaulis“). Bandyta atsekti dravidišką šios dievybės kilmę, siejant su „Rigvedoje“ minima beždžione Vriškapiu.[1]
Pasak mitų, Hanumanas sugebąs skraidyti ore, keisti savo pavidalą ir dydį, turįs galią, leidžiančią rauti kalvas ir kalnus iš žemės. Pagal vieną iš mitų, tik užgimęs Hanumanas pagriebė saulę, pamanydamas, jog tai kažkas valgomo. Saulę ginti stojo Indra ir trenkė vadžros žaibu į Hanumano žandikaulį. Po šio įvykio Hanumanas gavo vardą, reiškiantį „su suskilusiu žandikauliu“.[2]
„Ramajanoje“ Hanumanas – vienas iš pagrindinių herojų, jis yra išmintingas beždžionių karaliaus Sugrivos patarėjas ir ištikimas Ramos bei Sytos draugas. Ieškodamas Sytos Hanumanas vienu šuoliu atskrenda į Lankos salą, pakeliui užmuša baidykles Surasą ir Simhiką, o saloje stoja kovon su rakšasų ordomis, padega miestą. Po to Hanumanas sugrįžta pas Ramą ir kartu su juo patraukia atgal į Lanką, kad pratęstų kovą. Jis atlieka daugybę karinių žygdarbių, užmuša Ravanos sūnų Akšą, išgelbėja nuo mirties Ramą ir Lakšmaną. Vienas žymių jo žygdarbių – kai Ramai prireikia gydomųjų žolelių iš Kailašo kalno, Hanumanas skuba jų atnešti, bet nežinodamas, kurias žoleles skinti, atneša Ramai visą kalną.[3] Po pergalės Hanumanas kartu su Rama grįžta į Ajodhją, ir Rama apdovanoja jį amžinos jaunystės dovana.
Pasak „Mahabharatos“ tais laikais, kai Pandavai buvo ištremti, Bhyma susidūrė miške su Hanumanu ir nesugebėjo net pakelti jo uodegos, kuria šis užtvėrė jam kelią. Hanumanas paskelbė Bhymai, kad jis yra jo brolis (Bhyma – irgi dievo Vajaus sūnus), ir supažindino su keturių jugų mokymu bei keturių várnų pareigomis.[2]
Hanumanas laikomas mokslo prižiūrėtoju ir kaimiško gyvenimo globėjas. Daugelyje Hanumano atvaizdų jis vaizduojamas garbingoje pozoje (klupintis ant kelių, sudėjęs rankas) priešais Ramą arba Sytą arba karingu pavidalu, su kuoka rankoje, koja prispaudęs deivę, Lankos sergėtoją.
Iš Indijos Hanumano kultas ir, bendrai, beždžionių kultas paplito po visą Rytų Aziją iki pat Kinijos.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Philip Lutgendorf. Hanuman’s Tale – The Messages of a Divine Monkey. Oxford University Press, 2007.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Мифы народов мира. Хануман , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Hanuman.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 93
