Pereiti prie turinio

Hakonas Eriksonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hakonas Eriksonas galbūt buvo Hakonas Jarlas, kuris minimas Komstado Runų akmenyje.

Hakonas Eriksonas (Hakonas Eiriksonas, sen. skand. Håkon Eiriksson; 995-1029) – Ladės jarlas, Norvegijos valdovas, Vorčesterio erlas.

Hakonas Eriksonas buvo Eriko Hakonsono ir, manoma, Danijos karaliaus Sveino Šakotabarzdžio dukters ir Knuto Didžiojo sesers Gytos (sen. skand. Gytha) sūnus.[1]

1012–1015 m. jis valdė Norvegiją kaip Sveino Šakotabarzdžio vasalas, jo padėjėju buvo Einaras Tambarskjelve {sen. skand. Einar Tambarskjelve). Tambarskjelvė ir Hakono Einarsono dėdė Sveinas Hakonarsonas (sen. skand. Sveinn Hákonarson) kai kurias Norvegijos žemes valdė kaip Švedijos vasalai.

Į Norvegiją atvykus Olafui Haraldsonui (sen. skand. Óláfr Haraldsson), Hakonas pabėgo į Angliją, kur jį gerai priėmė Knutas ir padarė jį Vorčesterio erlu (earl of Worcester). 1028-1029 m. Hakonas Eriksonas, būdamas Knuto vasalas, valdė Norvegiją, bet 1029 ar 1030 m. pradingo jūroje.

Hakonas Eriksonas
Gimė: 995 Mirė: 1029
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Erikas Hakonarsonas
Ladės jarlas
1012-1015
Po to:
titulas panaikintas
Prieš tai:
Erikas Hakonarsonas ir Sveinas Hakonarsonas
Norvegijos valdovas
dalį Norvegijos valdė Sveinas Hakonarsonas

1012-1015
Po to:
Norvegijos karalius Olafas Šventasis
Prieš tai:
Olafas Šventasis
Norvegijos valdovas
Knuto Didžiojo vasalas

1028-1029
Po to:
Sveinas Afifusonas
Knuto Didžiojo sūnus ir vasalas
  1. M. K. Lawson, Cnut: England's Viking King (2004), p. 93. Pateikiama kaip tradicinės žinios.